Praėjusį trečiadienį, švento Martyno dieną, šilutiškiai rinkosi į paskutiniąją rudens šventę – Mažojoje Lietuvoje vadintą Ožio diena.
Kultūros ir pramogų centrą užliejusiame tikro jomarko šurmulyje apsilankiusieji galėjo įsigyti ne tik mielų buities reikmenų, ypač svarbių artėjančiai žiemai, bet ir jaukiai tarpusavy pabendrauti, pašokti bei paskanauti senųjų lietuvininkų patiekalų.
Beje, nuo seno Šv. Martyno diena yra kupina džiugesio – ūkininkai atsiskaitydavo su samdiniais, kerdžiais, piemenimis, kalviu, malūnininku ir kitais darbininkais. Tądien ūkio šeimininkas, norėdamas atsidėkoti samdiniams, keldavo vaišes, kurių metu jaunimas smagiai pasilinksmindavo. Ypač ši rudens šventė buvo laukiama piemenėlių, nes po jos baigdavosi ganiava ir atsirasdavo daugiau laiko mokslams.
Nuo sagių iki medaus
Mielais dirbiniais, šiltais ne tik kūnui, bet ir širdžiai, jomarke prekiavo atvykusieji ir iš Šilutės, ir iš kitų vietovių. Folklorinio ansamblio „Verdainė“ jaunosios dalyvės Beatričė ir Monika siūlė pačių keptus morengus ir duonelę, kitos ansamblietės – numegztus diržus ir seges, o Gitana Balčienė vėl viliojo pintinėmis ir krepšeliais, kuriuos moteris pina laisvalaikiu.
Išradingumu išsiskyrė degutiškių folkloro ansamblio „Pilutė“ nariai. Jų prekyvietės stalelis akį traukė žiemai marinuotais burokėliais obuolių sultyse bei asamblietės Viktorijos nupintomis juostelėmis su tautine atributika.
Niekuo nenusileido ir vainutiškiai. Šie, gausiai apsupę savo stalelį, siūlė bitininko Leono Pietario medaus, bičių duonelės ir žvakių, kurios originaliai papuoštų artėjančių šv. Kalėdų stalą. Ansamblio „Vainuta“ dalyvė Janina prekiavo originaliomis puodams nukelti nertomis servetėlėmis, o jaunosios kartos atstovas Žilvinas – giminaitės megztomis riešinėmis.
Atsiskaitė už darbus
Tačiau šv. Martyno jomarkėlis buvo tik dalis tądien visų įvykusių linksmybių. „Šilutės naujienoms“ folkloro ansamblio „Verdainė“ vadovė Regina Jokubaitytė sakė, jog tradicinėje, jau kelerius metus rengiamoje atsisveikinimo su rudeniu šventėje susirinkę rajono folklorų ansambliai, atšvenčia ir savo darbų pabaigą.
„Kaip žinia, vasara visiems ansambliečiams – darbymečio metas. Dalyvavome įvairiose šventėse, rengėme pasirodymus. Tad švento Martyno diena yra tapusi savotišku visų praėjusių metų darbų užbaigimu, kai susirenkame į būrį kaip tie piemenėliai ar lauko darbininkai ir pasidžiaugiame rezultatais, linksminamės bei vaišinamės, laukdami kito sezono“, – sakė R.Jokubaitytė.
Vakaronės linksmybės tęsėsi ansamblių „Verdainė“ (vad. R.Jokubaitytė), „Vainuta“ (vad. Loreta Mieliulytė) ir „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė) pasirodymais: dainomis, šokiais bei šv. Martyno tradicijų paminėjimais.
Vaišinosi bei pristatė naują receptų knygą
Lietuvininkų krašto žmonėms šventasis Martynas neįsivaizduojamas ir be vaišių – ypač keptos žąsies. Tad ir vakaronės vaišių stalą, suruoštą Kultūros ir pramogų centre, iškiliai puošė ypatingas, buvusios folkloro ansamblio „Verdainė“ narės, traksėdiškės Onutės Judžentienės keptos žąsies patiekalas. Kepta žąsis – savotiškas pasiruošimas Kalėdoms. Šv. Martyno 
dienai kepdami žąsis žmonės tarsi patikrindavo, ar per Kalėdas jos bus pakankamai riebios, ar dar reikėtų papenėti.
Be išskirtinės keptos žąsies, ant stalų puikavosi ir kiti įvairiausi gardumynai, kuriuos atsinešė vakaro dalyviai. Vieni iš labiausiai akį traukiančių buvo verdainiečių moterų paruošti patiekalai pagal Pagėgių kultūros centro etnografės Aksaveros Mikšienės ne taip seniai parengtą ir išleistą pagal šišioniškių gyventojų prisiminimus receptų knygą „Lietuvininkų valgiai“. Šventės dalyviai galėjo ne tik skanauti, bet ir užsirašyti receptus, kaip senovėje lietuvininkai gamino „ausytes“, pasukų medų, kaip ruošė stintas, įvairias mišraines.
Pristatydama šią ypatingą receptų knygą R.Jokubaitytė perdavė nuo autorės linkėjimus ir atsiprašymą, kad ji pati negali dalyvauti vakaronėje. „Tai ypatinga knyga, kurioje surašyti šešių šišioniškių gyventojų pasakojimai apie įvairius patiekalus ir jų gamybą“, – sakė R.Jokubaitytė. Prie šios knygos yra pridėta ir kompaktinė plokštelė su gyvais pasakojimais ir įgarsintais receptais.
Spėjo, kokia bus žiema
Vakaro linksmybės vainikuotos žąsies ragavimu ir orų spėjimu. Būtent šv. Martyno diena padeda nuspėti, koks oras būsiąs ir per Kalėdas. „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, – sakydavo lietuvininkai.
O tąkart už langų Šilutę gaubė ramus ir gan šiltas vakaras, šalia esančiame tvenkinyje būreliu plaukė antytės. Lietuvininkai nuo seno tikėjo, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Anot R.Jokubaitytės, per šv. Martyną suvalgę žąsį, lietuvininkai iš jos krūtinkaulio irgi spėdavo žiemos orus. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta. Ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta.
Apžiūrėjus šv. Martyno dieną šilutiškių valgytos žąsies krūtinkaulį, šiemet antra žiemos pusė turėtų būti šalta.