Švėkšnoje puikuojasi Mažosios kultūros sostinės simbolis – gaidys

Gaidys nuo seno reikšmingas simbolis įvairiose kultūrose, jo simbolika asocijuojasi su nauja pradžia. Gaidžio giedojimas skelbia naują dieną, pabudimą, atgimimą ir naujas galimybes. Tai budrus ir atsargus paukštis, saugantis savo teritoriją. Ryškus gaidžio plunksnų grožis ir jo polinkis kovoti su kitais gaidžiais suteikia jam vyriškumo, drąsos ir kovingumo simboliką. Kai kuriose kultūrose gaidys siejamas su ugnies stichija dėl savo ryškių spalvų ir giedojimo, primindamas saulės pasirodymą.

Kodėl būtent gaidys yra pasirinktas visų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių simboliu, vienareikšmio atsakymo nėra. Pabandykime išskirti galimas priežastis renkantis šį simbolį. Gaidys – dažnas lietuvių liaudies meno motyvas, sutinkamas audiniuose, drožiniuose, keramikoje ir kituose tradiciniuose amatuose. Jo pasirinkimas gali būti būdas pabrėžti vietos kultūros paveldą ir tęsti tradicijas. Akivaizdu, kad Mažosios kultūros sostinės projektas dažnai siejamas su kultūrinio gyvenimo suaktyvinimu, naujų iniciatyvų gimimu, bendruomenės aktyvumu.

Šių ir panašių minčių vedini, švėkšniškiai pagalvoję ėmėsi darbo ir per penketą dienų sukūrė įspūdingo dydžio ir grožio gaidį – 5,45 m aukščio ir 7,10 m ilgio.

Gaidžio gamyba prasidėjo nuo metalinio karkaso virinimo darbų. Pagamintas karkasas papuoštas gamtinėmis medžiagomis, automobilių tralu atvežtas ir pastatytas miestelio centre – Knygnešių skverelyje. Visa tai darbščiųjų Švėkšnos sambūriečių ir jų nepavargstančiosios vadovės Ingritos Riterienės pastangomis. Sambūriečiams neatlygintinai talkino floristė Gintarė Macijauskienė, švėkšniškis tralo savininkas Aleksandras.

Šis įspūdingas gaidžio – Lietuvos mažųjų kultūros sostinių simbolis – prisidės reprezentuojant vietovę – 2025-ųjų mažąją kultūros sostinę Švėkšną, vienys bendruomenę naujoms idėjoms ir pabrėš jos išskirtinumą kultūriniame Lietuvos žemėlapyje.