Švėkšnos unikalumas – ir gamtos įdomybėje

Švėkšnos miestelis, 21 kilometras į šiaurės rytus nuo Šilutės, Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse. Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, keturių pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė su neogotikine dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia. Atvira pasauliui, lankoma ne tik gretimų rajonų, bet ir tolimų Lietuvos miestų bei užsienio piliečių. Švėkšniškiai seniai atvėrė kelius į ją, leisdami atvykėliams atrasti nuostabų Lietuvos kultūros ir istorijos perlą.

O šiemet čia pastebėta dar ir gamtos įdomybė.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija liepos mėnesį visuomenę informavo, kad Švėkšnoje be istorijos, kultūros yra ir gamtos įdomybė. Direkcijos specialistas, ekologas Erlandas Paplauskis, apsilankęs Švėkšnoje, bažnyčią juosiančioje akmeninėje mūro sienoje, aptiko gana gausiai augantį retą Lietuvoje papartį – mūrinę kalnarūtę. Tai viena iš maždaug 10 Lietuvoje žinomų šio augalo augaviečių. Iki šiol Švėkšnoje mūrinės kalnarūtės augavietė buvo žinoma tik parko mūro-akmenų tvoroje, bet ten tebuvo aptikti keli individai. O štai bažnyčios mūro sienoje, suskaičiuotume papartėlių dešimtimis, o su mažučiais gal ir visą šimtą.

Pasak ekologo, šie augalėliai Europoj kalnų uolose matyti, Malaizijoj ant medžių. Mūsuose namuose šį žalią švelnų augalėlį augina. Mūrinė kalnarūtė tiesiog bujoja, ardomosios veiklos nedarydama, o šaknyno gležnumas tiesiog stebina. „Sunku išaiškint, bet tuos, kas mąsto gyvybės tema ir bando ją išjausti, ne tik suprasti, tas augalo gebėjimas surasti kalnus atitinkantį biotopą su kalkine aplinka, plyšyje už šimtų, tūkstančių kilometrų nuo tipiškų buveinių, stulbina tiek, kad dopamino duoda,“ – savo atradimą apibendrindamas sako ekologas E. Paplauskis.