Švėkšnoje, kaip daugelyje Lietuvos miestelių, vyravo mediniai pastatai. Vis tik, kad ir kaip švėkšniškiai būtų rūpinęsi pastatų ilgaamžiškumu, didžiąją jų dalį dažnai sunaikindavo masiniai gaisrai – dažnas miestelio siaubas. Gaisrai niokojo miestelį XVIII amžiuje, liepsnojo jis ir XIX, ir XX amžiais. 1925 m. čia sudegė apie 300 sodybų, pražuvo apie 80 procentų Švėkšnos. Atmintis liudija, kad XXI amžiaus gaisras kilo toje pat vietoje kaip ankstesnis.
2011 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų grupė pradėjo tyrinėti sklypą Liepų a. 25, pačiame Švėkšnos centre. Pretekstas – vietoj stovėjusio ir nugriuvusio seno bešeimynio namo, pastatyti bibliotekos ir Tradicinių amatų centro pastatus bendruomenės reikmėms. Tačiau ši vieta – kultūros vertybių saugoma miestelio teritorija, todėl būtina, kad prieš pradedant darbus statybos vietą ištirtų archeologai. Dažniausiai tai formalus reikalavimas. Atvykę archeologai padaro bent tris vietovės vertikalius perkasimus, nieko neradę tuo ir pabaigia.
Tačiau Švėkšnoje kasinėjimai parodė, kad čia verta pasigilinti labiau. Pradėjus kruopščius tyrimus paaiškėjo, kad tai ne šimtametis namas, bet ir prieš jį, būta gal ne vieno, nes atkastas kultūrinis sluoksnis siekė XVIII amžių. Formaliai prasidėję tyrimai atskleidė iki tol mažai žinotą šio buvusio pasienio miestelio istorijos puslapį, stebindami radiniais.
Europos paveldo dienų proga, Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė su kultūros vadybininke Agne Duobiniene pakvietė archeologę dr. Indrę Žigeu, buvusią archeologų grupės vadovę ir tyrinėjusią senąją miestelio dalį, paskaityti pranešimą „Pakilusi iš pelenų: Švėkšnos miestelio vieno sklypo drama ir atsigavimas XVII–XX amžiais archeologinių tyrinėjimų duomenimis”.
Švėkšnos tradicinių amatų centro salėje susirinkęs gausus švėkšniškių ir svečių būrys, ne tik dėmesingai klausėsi pranešimo, bet lektorei uždavė įvairių klausimų, smalsiai apžiūrėjo rastų artefaktų mini parodėlę.