Antradienį draugėn rinkosi tie, kurių gerumą galima prilyginti neišsenkančiam šaltiniui, tie, kuriems kasdien tenka guosti varguolį, rūpintis tėvų globos netekusiu vaiku, kurie savo šiluma kasdien dalijasi su artimųjų nebeturinčiu senoliu, bedarbiu ir benamiu, kurie nestokoja tolerancijos ir rūpindamiesi ką tik į laisvę išėjusiu kaliniu.
Kartu su visos šalies socialiniais darbuotojais profesinę šventę minėjo 84 mūsų rajone šį darbą dirbantys žmonės.
Tradiciškai tądien paskelbti ir kasmet renkami Metų socialiniai partneriai bei Metų socialinė darbuotoja. Ja šiemet išrinkta Žemaičių Naumiestyje dirbanti Alma Pupšienė. O socialinių partnerių vardas suteiktas Angelikai Grikšienei bei Onai ir Stanislovui Jogams, įkūrusiems šeimynas, kuriose globoja vaikus.
Padėkų nusipelnė gausus būrys
Šilutės socialinės paramos skyrius turi gražią tradiciją profesinės dienos proga pagerbti geriausius darbuotojus. Ir šiemet gausiam būriui įteiktos padėkos.
Jų nusipelnė Žemaičių Naumiestyje dirbanti Rasa Freitakienė, Nijolė Venckienė iš Šilutės senelių globos namų ir šių namų direktorės pavaduotoja Violeta Žymančienė, Saugų vaikų globos namų darbuotojos Svaja Petrietienė ir Lina Beržinienė, Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose dirbanti Gintarė Šerpytienė, rusniškė Sandra Leliungienė, saugiškė Bronė Adomaitienė ir Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės Danutė Zemliauskienė bei Vida Rimkutė.
Padėkota šio darbo veteranėms Kristinai Šveikauskienei, Remigijai Mockienei, Česlovai Rudienei. Gėlių žiedai įteikti ir Švėkšnoje dirbančioms Neringai Andrijauskienei bei Simonai Jurjonaitei, Raimondai Pielikytei iš Katyčių bei Žemaičių Naumiestyje dirbti pradėjusiai Simonai Miliauskienei. Visoms joms ši profesinė šventė – pirmoji.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis gėlių puokštę dovanojo savosios seniūnijos soc. darbuotojai Jadvygai Makarienei, tądien šventusiai gimtadienį.
Viena geriausioji ir du partneriai
Bet didžiausias netikėtumas tądien laukė naumiestiškės Almos Pupšienės. Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio, kad pelnytum geriausios Metų socialinės darbuotojos titulą reikia tiesiog labai gerai dirbti.
Alma – kaip tik tokia: savo rūpesčiu jau daug metų apgaubusi visos seniūnijos bėdžius, senolius ir vaikus, kuriems pritrūksta tėvų meilės ir rūpesčio. Ji, pasak vedėjo, neprarado noro dirbti šį darbą.
Atvirkščiai – ji taip nori dirbti, kad jau trečią aukštąjį mokslą susiruošė baigti. Be to, A.Pupšienė – aktyvi bendruomenės narė.
A.Šimelionio įsitikinimu, tai, kad pernai į Žemaičių Naumiestį atkeliavo „Auksinės širdies“ nominacija, irgi didelis socialinio darbo organizatorės nuopelnas.
„Ačiū už pasitikėjimą, bet nemanau, kad aš dirbu geriau už kitas. Visos dirbame nuoširdžiai“, – dėkodama už įvertinimą sakė A.Pupšienė.
Tradicijai šiek tiek nusižengta renkant Metų socialinį partnerį, mat šiemet išrinktas ne vienas, o du tokie partneriai, kasdien padedantys spręsti socialines problemas rajone. Ši nominacija šiemet skirta dviem šeimynoms – šilutiškės Angelikos Grikšienės ir Onutės bei Stanislovo Jogų iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaimo. Abiejose jų nuolat auga ir ugdoma daugiau nei 20 vaikų.
Šių šeimynų mamos sakė, kad joms vaikai – ne tik rūpestis, bet ir didžiulis džiaugsmas.
Pagilino profesines žinias
Gausus sveikintojų būrys kalbėjo, jog socialiniame darbe svarbiausia – tarpusavio santykiai. Kad toks būrys bičiulių susirinko į šventę, anot mero pavaduotojos Stasės Skutulienės, rodo, jog socialiniai darbuotojai yra labai turtingi. Savivaldybė džiaugiasi šio gausaus moterų būrio gerumu, išmintimi, galėjimu suprasti ir paguosti. S.Skutulienė neslėpė savo nustebimo, jog niekada Savivaldybės koridoriuose jai neteko matyti susirūpinimą ar nepasitenkinimą demonstruojančių socialinių darbuotojų.
Dar socialiniame darbe reikia be galo daug kantrybės, nes rasti raktą į gyvenimo užribyje atsidūrusių žmonių širdis labai sunku. Tos kantrybės ir linkėta šventės kaltininkėms. O važnyčiotoju pavadintam A.Šimelioniui priminta, kad vežime visada turi būti įtemptos vadžios.
Vedėjas čia pat ir pademonstravo, jog vadeles ir be linkėjimų laiko įtemptas. Mat šventė surengta ne tik pasikalbėti, pasidžiaugti nuopelnais, bet ir žinias pagilinti. Pakviesti lektoriai informavo šilutiškius apie socialinės paramos aktualijas, buvo apžvelgti šiemet studijas baigusių soc. darbuotojų baigiamieji darbai.
Saugų seniūnijoje dirbanti Bronė Adomaitienė rašė darbą apie darbuotojų ir auklėtinių bendravimą vaikų globos namuose, usėniškė Oksana Vilniūtė parengė socialinės paramos administravimo mūsų rajono savivaldybėje analizę. Apie specialistų bendradarbiavimą teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms kalbėjo Audronė Čekanskienė iš Usėnų, socialinio administravimo problemas apžvelgė A.Pupšienė, o socialinio darbuotojo profesinius vaidmenis teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms nagrinėjo šilutiškė Eglė Vermontienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Audra Barauskienė apžvelgė savanorystės svarbą sprendžiant įvairių socialinių grupių problemas.
Valstybėje kažkas ne taip
Renginio dalyvių dėmesį prikaustė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė, kalbėjusi apie visos šalies situaciją. Problemų šioje srityje, anot pranešėjos, yra labai daug. Lietuvoje pastaraisiais metais nežmoniškai išaugo socialinės paramos poreikis, todėl kasmet didėja krūvis ir socialiniams darbuotojams. Būtent jiems labiausiai tenka atlaikyti krizės laikotarpį, nes nemažėja socialinės rizikos šeimų, globos reikia vis didesniam senų žmonių skaičiui, daugėja beglobių vaikų.
„Nepaisant to, kad nedarbo lygis šalyje mažėja, bet pašalpų dydžiai ir jas gaunančiųjų skaičiai auga drastiškai. Šiemet jie jau pasiekė piką. Net skirtų 800 milijonų litų nebeužteko. Jau dabar aišku, kad iki metų galo paramai reikės maždaug milijardo“, – sakė A.Vareikytė.
Tokie skaičiai, anot pranešėjos, verčia galvoti, jog kažką darome blogai, jog valstybėje kažkas yra ne taip. Suskaičiuota, kad net 78 proc. visu etatu dirbančių žmonių turi gauti socialines pašalpas. Tai rodo, jog gyventojų pajamos yra labai mažos. Vis dar nerasta mechanizmo, kuris išryškintų nelegalų darbą. Pranešėja netgi mano, jog jau galime sulaukti piketų.
Institucijose reikia pertvarkų
Nuo kitų metų planuojama pašalpų mokėjimą perduoti savivaldybėms, pribrendo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos pertvarka. Lietuvoje labai daug vaikų globos namų, nors tai tikrai nėra tinkamiausia forma vaikui ugdyti. Kitų šalių praktika rodo, jog siekiant, kad tokių įstaigų nedaugėtų, daugiau pagalbos reikia teikti šeimoms.
Socialinės rizikos šeimose šiuo metu auga apie 23 000 vaikų. Kartais prieinama net iki labai skaudžių įvykių, kuomet iš gyvenimo savo noru pasitraukia net devynmečiai. Tai rodo, kad tarp žinybų trūksta bendradarbiavimo.
Ne tik socialinių darbuotojų, bet ir medikų pagalbą namuose turėtų gauti ir seni žmonės. Daugėja vienišų žmonių, todėl didėja ir pagalbos namuose poreikis. Bet mūsų šalyje netgi nepanaudojami tam reikalui skiriami pinigai.
Pranešėja pasidžiaugė, kad Šilutėje dirbti socialinį darbą atėjo būrys jaunų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nes tai darbas, reikalaujantis plačių ir visapusiškų žinių. Tiesa, jų atlyginimai kol kas nėra dideli, bet nuo spalio mėnesio jiems bus galima skirti priedus.
Žinoma, jei liks pinigų nuo socialinių pašalpų. Tokią tvarką A.Vareikytė pavadino realiai neveiksiančiu mechanizmu ir populistiniu sprendimu.