Yra kelios tachikardijos rūšys. Žmogaus širdies ritmas yra valdomas elektrinės širdies sistemos ir normaliai užgimsta sinusiniame mazge. Tachikardija, kilusi sinusiniame mazge vadinama sinusine – dažniausiai yra organizmo reakcija į krūvį, emocinę įtampą, karščiavimą ar skausmą.
Prieširdžių arba supraventrikulinė tachikardija (SVT) yra greitas širdies susitraukimų dažnis, kylantis prieširdžiuose. Juose taip pat gali kilti ir skilvelinė tachikardija, kuri itin gyvybei pavojinga, gali sukelti kraujotakos nepakankamumą ar staigią mirtį.
Simptomai yra ne visada
Pacientai, kuriems pasireiškia sinusinė tachikardija, jaučia dažną, reguliarią širdies veiklą, kuri greitėja, o pakoregavus ją sukėlusius veiksnius – nurimsta. Sergantieji prieširdžių ar SVT tachikardija, simptomų gali ir nejausti. Kitiems gali pasireikšti staigus širdies plakimas, galvos svaigimas, „plazdėjimas krūtinėje“, nuovargis ar nerimas. Kai kurie pacientai jaučia diskomfortą krūtinėje, dusulį, jie gali apalpti.
Skilvelinės tachikardijos metu pacientas gali netekti sąmonės, jausti širdies plakimą, dusulį, pykinimą, neretai tai kardiovaskulinio kolapso priežastis. Jaučiant bet kokius simptomus, skubus kreipimasis į gydytoją padeda laiku suteikti gydymą. Ignoruojant negalavimus pagrindinė komplikacija yra širdies nepakankamumas.
Diagnozuojama ir vaikams
Sinusinės tachikardijos išsivystymą dažnai sukelia organizmo disbalansas, lemiantis normalų organizmo atsaką į sportą, intensyvų darbą, emocinę įtampą, karščiavimą, elektrolitų disbalansą, nuovargį, skydliaukės hiperfunkciją, anemiją ar kitas somatines ar psichikos ligas.
Prieširdine ar SVT tachikardija dažniau serga moterys, jauni žmonės, tai dažniausiai vaikams nustatoma aritmija. SVT dažnai lemia ir alkoholio ar narkotikų vartojimas, ji pasireiškia sergantiems vainikinių arterijų liga, po širdies operacijos, taip pat turintiems obstrukcinę miego apnėją ar įgimtų širdies ligų. Ji dažna gausiai vartojantiems nereceptinius vaistus nuo kosulio ir peršalimo.
Skilvelinė tachikardija siejama su veiksniais, trikdančiais elektrinį laidumą širdies raumenyje (širdies vainikinių arterijų liga), lemiančiais deguonies trūkumą širdies raumenyje, širdies raumens liga, vaistų ar narkotikų poveikiu, infiltracinėmis ligomis (sorkoidoze – uždegimine liga, pažeidžiančia odą ar kūno organus ir audinius). Įtakos turi ir struktūrinės širdies ligos, dažniausiai dėl randų po chirurginio gydymo ar miokardo infarkto, įgimtos širdies ligos bei elektrolitų – kalio ir magnio – reikalingų elektriniams impulsams perduoti, disbalansas.
Moterys menopauzės metu dažniau patiria tachikardijos simptomus, tačiau jie praeina, nes yra nulemti hormonų disbalanso. Vyrai, sportininkai, nelegaliai vartojantys testosterono pakaitinę terapiją, irgi jaučia šiuos simptomus.
Kaip rūpintis širdimi?
Idealus širdies susitraukimų dažnis yra 60-70 k./min., tačiau jis priklauso ir nuo paciento amžiaus, fizinio aktyvumo, gretutinių ligų. Jaunam žmogui susitraukimų dažnis neretai būna didesnis ir tai nėra patologija, o sportininkų pulsas gali būti ir žemesnis nei 60 kartų per minutę.
Tachikardijos atveju apsisaugosime pirmiausia pakoreguodami stresą, nerimą, įtampą, mažindami kofeino kiekį, atsisakydami tabako ir alkoholio, subalansuodami mitybą, užtikrindami fizinį aktyvumą, prisižiūrėdami svorį. Svarbu palaikyti normalų kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje.
Pagal BNS inf.