Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje nuskendo 140 žmonių, o traumas vandenyje patyrė 275 žmonės, 29 iš jų – sunkias.
„Sunkiausi yra galvos, stuburo, kaklo sužalojimai, nervų ir nugaros smegenų pažeidimai. Pavojingos traumos yra klubų, kojų žaizdos ir lūžiai, šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo sužalojimai. Žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi ir dėl tokių sužeidimų, kaip įsipjovimas į dugne esančias šukes ar kriaukles“, – vardija Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė.
Grėsmę didina nepažįstamas krantas
Draudimo bendrovės su maudynėmis ar laisvalaikio leidimu prie vandens telkinių susijusias traumas taip pat fiksuoja kasmet, dažniau jas patiria atostogaujantieji užsienyje.
„Būna, kad žmonės persipjauna padą vandenyje besimėtančiomis šukėmis. Traumų priežastimi tampa ir pasiplaukiojimai valtimi: paslydus ir nugriuvus susilaužomi šonkauliai, pasitempiami raiščiai. Maudantis greičiausiai nutinka kur kas daugiau smulkių traumų, nes ne dėl kiekvieno susižeidimo kreipiamasi, be to, ne visi žmonės apsidraudę. Dažniau fiksuojame atostogaujant ar keliaujant užsienyje patirtas traumas – menkai pažįstamos vietos yra mažiau saugios“, – sako BTA atstovas Ronaldas Grizickas.
Užsienyje poilsiaujantieji maudydamiesi jūroje prasiduria kojas, patiria galvos ir veido traumas šokinėdami į vandenį, susižeidžia pramogaudami vandens parkuose. Dažnai nukenčiama nuo medūzų ir jūros ežių, fiksuota nutikimų, kai besimaudant į koją stipriai įkando žuvys. Todėl maudytis derėtų tik žinomose, specialiai įrengtose maudyklose. Vietose, kuriose daug kriauklių, ar užsienyje, kur yra tikimybė susidurti su jūros ežiais, reikėtų avėti vandens batus.
Rizikingas elgesys
Prie vandens patariama nesielgti rizikingai, nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų, prižiūrėti vaikus: neleisti jiems išdykauti vandenyje, stumdytis.
Pastaruoju metu populiaru plaukioti ant įvairių pripučiamų daiktų, kurie ne visi tinka maudynėms. Negalima plaukioti ant automobilio kamerų, rąstų, lentų, ypač jei nemokama plaukti. Traumų priežastimi gali tapti ir mažieji, sportiniai, pramoginiai laivai, vandens motociklai, banglentės, burlentės, jėgos aitvarai, vandens dviračiai, jei plaukiojama tam neskirtose zonose. Vandens transporto priemonės, irklai gali stipriai sužaloti besimaudančiuosius, todėl derėtų jomis plaukioti tik tam skirtose vietose.
Šokinėjimo taisykles žino ne visi
Daugiausiai traumų patiriama šokinėjant į vandenį. Jei šokama ant kojų ir pataikoma ant kieto pagrindo, didelė tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai. Neriant ant galvos yra rizika traumuoti galvą ar kaklą.
Šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai. Pavojinga šokti į sudrumstą vandenį, negalima šokti smarkiai įkaitus, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis. Šokant į vandenį, būtina saugoti galvą, tad geriausia šokti ištiesus rankas.
Negalima šokinėti į vandenį nuo labai aukštų vietų, uostų teritorijoje, šalia tiltų, kitų įrengimų. Nesaugu nardyti iš valčių, vandens dviračių, nes jie gali apvirsti, be to, galima gauti smūgį irklu ar sraigtu, prarasti sąmonę, net paskęsti.