Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM organizavo konkursą „Gražiausi etnografiniai namai Lietuvos saugomose teritorijose“. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose buvo renkami etnografiškiausi namai, išlaikę mūsų krašto regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos, Žemaitijos – tradicinės architektūros bruožus.
Konkurso tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujai rekonstruotas (laikantis tradicijų) etnografines sodybas bei namus. Pasak konkurso organizatorių, siekiama žmones skatinti saugoti etninės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius.
Kaip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą, kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinės gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas rūpi daugeliui architektų, saugomų teritorijų specialistų. Jis rūpi ir tiems, kas supranta tradicinės architektūros vertę, kas junta ryšį su gimtąja žeme.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės nuomone – per amžius ištobulinta lietuviškų sodybų struktūra, jų statiniai įkūnija žmogaus ir gamtos dermę. Jos yra tinkamiausios žmogui gyventi mūsų gamtinėmis sąlygomis. Labai norisi, kad saugomose teritorijose išliktų autentiškų sodybų, kad nauji pastatai būtų statomi, tęsiant etnokultūrines tradicijas. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinio namo privalumus.
Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inicijuotam konkursui siūlė etnografinius namus (trobas, gryčias, pirkias, stubas). Vieną pavyzdį – geriausiai išlaikyto autentiško namo, kitą – rekonstruoto, trečią – naujai pastatyto, laikantis tam kraštui būdingos architektūros kanonų.
Komisija, sudaryta iš architektų ir etnokultūrologų, saugomų teritorijų specialistų, vertino namo fasado atitikimą to krašto tradicijai, pastato architektūrines detales ir puošybą, namo įsikomponavimą kraštovaizdyje ir kita. Iš visų konkursui pateiktų etnografinių namų buvo išrinkti trys gražiausiai tvarkomi.
Gražiausias autentiškas gyvenamas namas yra Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Šiaurimų kaime (namo savininkas – Zenonas Vasiliauskas).
Gražiausias rekonstruotas etnografinis namas – Salantų regioniniame parke, Erlėnų kaime (savininkai Danguolė ir Rimantas Letukai).
Naujos statybos gražiausias etnografinis namas – Nemuno deltos regioniniame parke, Rusnėje (savininkas Kęstutis Demereckas). Visų šių sodybų puoselėtojams įteikti diplomai ir atminimo lentos.
Vienos iš konkurso komisijos narių, etninės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės nuomone, saugoti tradicinę architektūrą, ją pratęsti, kūrybiškai pritaikyti – giluminės nuovokos, išsamių žinių ir ieškojimų reikalaujantis uždavinys.