Kaip susiję su vaikų ligomis?
„Adenoidus ir tonziles mėgstu vadinti ,,apsauginiais‘‘, kurie, virusui ar bakterijai patekus į kvėpavimo takus, stengiasi juos nukenksminti. Veikdamos kartu su kitomis limfinio audinio struktūromis, jie sukuria dvigubą apsaugą nuo infekcijos išplitimo iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius“, – sako E. Samackaitė.
Adenoidai lokalizuojasi giliai nosiaryklėje – perėjime iš nosies į ryklę, o gomurinės tonzilės yra matomos ryklės šonuose, išsižiojus.
Vaikų imuninė sistema, susidūrusi su nauju ligos sukėlėju, ne visada sugeba jį atpažinti, o atpažinusi dažnai dar neturi mechanizmų jį įveikti. Todėl komplikacijų nekeliančias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas galima laikyti imuninės sistemos treniruotėmis.
Vienas dažniausių susirgimų – sloga, vadinama peršalimu arba nosies ir sinusų gleivinės uždegimu, iki 85–95 proc. atvejų yra virusinės kilmės. Daugiau nei 10 dienų užsitęsusi sloga arba nuo susirgimo pradžios 5 dieną įvykęs pablogėjimas vertinamas kaip sinusitas, kurio metu vargina nosies užgulimas, pagausėjusi sekrecija, veido skausmas ir kiti požymiai.
„Peršalimas dažnas susirgimas – kasmet juo serga 6–16 proc. žmonių ir jis gali kartotis to paties sezono metu. Vaikai serga žymiai dažniau – net 7–10 kartų per sezoną ir net 4 kartus dažniau jiems pasireiškia lydintis simptomas – kosulys“, – teigia E. Samackaitė.
Nors slogos komplikacijos yra retos, tačiau reikšmingai veikia gyvenimo kokybę: turi įtaką miego kokybei, sutrikdo darbą ar mokymąsi, apriboja kontaktus.
Neretai mažiesiems pasireiškia ir gerklės skausmas – tuomet į kovą su liga įsitraukia ir limfoidinis audinys, ir gomurinės tonzilės. Jei asmuo skundžiasi stipriu ryklės skausmu, vargina karščiavimas, pasunkėja rijimas, ryklė parausta, patinsta tonzilės, ant jų atsiranda apnašos – jam diagnozuojamas ūminis tonzilitas (angina).
Tiek slogos bei sinusito, tiek tonzilito atvejais, adenoiduose ir tonzilėse vyksta intensyvūs, plika akimi nematomi procesai, sutelkiamos imuninės sistemos ląstelės ir bandoma įveikti ligos sukėlėją.
Ar reikėtų sunerimti?
Normalu, jog ligos metu adenoidai ar tonzilės padidėja, mat jose vyksta intensyvūs procesai, tačiau pasibaigus ūmiam periodui, limfoidinis audinys turėtų sumažėti ir nekelti diskomforto.
Kartais dėl imuninės sistemos ypatumų, sveikatai mitybos ar aplinkos (namuose rūkančių tėvų, pelėsio, alergiškam vaikui nepritaikytos aplinkos, dažnų infekcijų, neracionalaus antibiotikų vartojimo) adenoidai ir tonzilės stipriai stimuliuojamos, tad ima didėti, kartu sukeldami gretutines problemas.
Tai ne visada pavojinga, tačiau, jei vaikui pasunkėja kvėpavimas pro nosį, pasireiškia pūlinga sekrecija iš nosies, suprastėja klausa, jis kvėpuoja pro burną, būna išsižiojęs, kalba tarsi „pro nosį“. Konsultacija su gydytoju padėtų įvertinti, ar reikalingas gydymas.
Praranda reikšmę
Adenoidai vaiko kūne egzistuoja ikimokykliniame amžiuje, vėliau jų funkcija ir reikšmė imunitetui mažėja ir ši struktūra suyra. Retai adenoidai gali būti aptinkami suaugusiesiems, ypač turintiems alergijų, tačiau jei jie netrukdo kvėpuoti, nepasireiškia knarkimas – šalinimas nebūtinas. Tačiau suaugusiam žmogui pirmiausia įtariamas piktybinis procesas ir tik atlikus tyrimus galima nustatyti, ar tai adenoidai ir ar reikia imtis tolimesnių veiksmų.
Gomurinės tonzilės savo funkciją atlieka ilgiau, tik paauglystėje jų reikšmė nublanksta. Jei jos netrukdo ryti, kvėpuoti, kalbėti, žmogus nesiskundžia angina, tonzilių gydyti nereikia.
„Tiesa, tonzilėse gausu kriptų, kuriuose patogu gyventi ir savo toksiškus medžiagų apykaitos produktus į žmogaus kraujotaką sekretuoti kenksmingoms bakterijoms. Jos gali pakenkti inkstams, širdžiai, sąnariams ar paūminti lėtines odos ir kitas ligas“, – pastebi E. Samackaitė.
Kartais pacientai atvyksta konsultacijai tikslingai ieškoti infekcijos židinio ausų-nosies-ryklės sistemoje, o jį nustačius tonzilėse, atliekamas tonzilių šalinimas.
Kada reikia operacijos?
Jei adenoidų sukeltų simptomų nepavyksta išgydyti medikamentais, problemas spręsti padeda chirurgija. Laiku jų neišgydžius, pasekmės, tokios kaip blogas sąkandis, prastesni pažintiniai gebėjimai, netaisyklingas kvėpavimas, veido formos pokyčiai, sutrikęs miegas ir kt., gali likti visam gyvenimui.
Tonziles, jei jų dydis trukdo kvėpavimui ir rijimui, chirurginiu būdu galima pamažinti pilnai nepašalinant, kad būtų išsaugota jų imuninė funkcija. Tačiau jei nustatoma, kad tonzilėse yra infekcijos židinys, dėl kurio kartojasi pūlingi susirgimai, padėtų pilnas jų pašalinimas.
Po šių procedūrų vaikams palengvėja kvėpavimas, pagerėja miegas, klausa, sąkandis, rijimas, apetitas.
Adenoidų ataugimo dažnis po operacijos yra apie 1,3 proc. atvejų – tai dažniau atsitinka vaikams, kurie yra alergiški, arba kuriems adenoidai nebuvo pilnai pašalinti. Tonzilių padidėjimo, kaip ir lėtinio tonzilito, gydyti medikamentais neįmanoma – vienintelis būdas yra chirurginis. Po operacijos tonzilės ataugti negali, nes yra šalinamos su visa kapsule.
BNS inf.