Auksinis ruduo ir jam parankėn įsikibusi Bobų vasara į Pamario kraštą atnešė gražią šventę – literatūrinį rudens konkursą „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“, kurį jau šeštą kartą surengė Šilutės bibliotekininkai.
Konkursui buvo pristatyti per pastaruosius 3 metus išleisti Šilutės kraštiečių ir šilutiškių 61 autoriaus 81 leidinys, o konkurso nuostatus atitiko ir buvo vertinamos 52 autorių 70 knygų. Į Šilutę atvykę kraštiečiai rašytojai bendravo su skaitytojais seniūnijose, diskutavo, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse.
Penktadienį įvykusios šventės kulminacijos metu buvo apdovanoti devynių konkurso nominacijų nugalėtojai,o pirmojo Mažojoje Lietuvoje knygynėlio įkūrėjo Fridricho Bajoraičio literatūrinė premija įteikta žurnalistui Dovydui Pancerovui už publicistinį romaną „Kiborgų žemė“, kuriame jis aprašė įspūdžius, apsilankęs Ukrainos karo zonoje.
„Knyga pasakoja, kaip jaučiasi paprastas bičas su kedais ir džinsais, atsidūręs revoliucijoje“, – atsiimdamas apdovanojimą apie savo knygą sakė žurnalistas.
Jis taip pat išdavė paslaptį, jog jau yra parašęs ir antrąją knygą, kuri knygynų lentynose atsiras kitais metais.
Konkursas vyksta kas 3 metus
Šilutės rajono savivaldybės F.Bajoraičio viešoji biblioteka organizavo šeštąjį literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkursą. Kas trejus metus vykstančio konkurso tikslas – skleisti, aktualinti naujausią šilutiškių autorių grožinę ir humanitarinę kūrybą, populiarinti poeto, publicisto, kultūros veikėjo, pirmosios kilnojamosios bibliotekos Mažojoje Lietuvoje įkūrėjo F.Bajoraičio vardą, už grožinę kūrybą skiriant jo vardo literatūrinę premiją.
Renginio vedėjas Marijus Budraitis trumpai priminė konkurso istoriją. Pirmą kartą konkursas įvyko 2005 m., vėliau 2007 m., 2009 m., 2012 m., 2015 m. Pirmuoju literatūrinės premijos laureatu 2012 m. tapo poetas, novelistas Audrius Šikšnius. Antroji premija 2015 m. įteikta prozininkei Editai Barauskienei.
Konkurse galėjo dalyvauti kraštiečių kūriniai, išleisti nuo 2015 m. spalio iki 2018 m. liepos. Konkurso nuostatus atitiko ir buvo vertinami 52 autorių 70 leidinių. Knygų autorystė pasiskirsto taip: 45 knygų autoriai – poetai, prozininkai, literatai, mėgėjai, mokslininkai, 4 sudarytojai – redaktoriai, rengėjai, 1 vertėjas ir 2 iliustruotojai fotografai. Pagal gyvenamąją vietą 19 autorių yra iš Šilutės miesto, 33 iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Alytaus ir 3 iš užsienio – Vokietijos, JAV, Tenerifės.
„Gali keistis Šilutės F.Bajoraičio bibliotekos vadovai, tačiau niekada nesikeičia aura. Ši vieta tarsi savotiškas išsibarsčiusių kraštiečių lizdas, į kurį jie sugrįžta ne tik per literatūrinio rudens konkursą, bet ir per miesto šventes, kitomis progomis“, – taikliai bibliotekininkų indėlį apibūdino M.Budraitis.
Linkėjo ne tik rašyti, bet ir sakyti gerus žodžius
Konkurso dalyvius pasveikinęs Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis džiaugėsi rašytojų gausa ir tuo, kad jie skyrė savo laiko išvykoms į seniūnijas, kur bibliotekos filialuose jų laukė skaitytojai. „Kiekviename kaimelyje yra žmonių, kurie nori išgirsti poeto, rašytojo žodį“, – sakė meras.
Šilutės viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė, sveikindama konkurso dalyvius, pasidžiaugė ir naujomis bibliotekos patalpomis, kuriose vyko renginys. Ji taip pat linkėjo negailėti ne tik parašyti gerų žodžių, bet ir juos pasakyti vieni kitiems, nes mes, anot jos, turtingi gerumu, dovanotu kitiems. Visiems konkurso dalyviams ji taip pat linkėjo išsivežti gerus įspūdžius.
Simbolinėmis dovanėlėmis buvo apdovanota ir vertinimo komisija: humanitarinių mokslų daktarė, literatūros tyrinėtoja, poetė Ilona Čiužauskaitė, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Daugalienė, lituanistė, vyresnioji F.Bajoraičio bibliotekos bibliotekininkė Žaneta Jokužytė, rašytoja, publisistė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Astrida Petrikytė, žurnalistas Saulius Sodonis, Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Trijonienė, vertinimo komisijos pirmininkė – literatūrologė, vertėja Lietuvos rašytojų sąjungos narė Alma Lapinskienė.
Anot M.Budraičio, komisija atliko titanišką darbą – perskaitė ir analizavo didžiulį skaičių kūrinių. Komisijos pirmininkė A.Lapinskienė sakė, kad šventė ypatinga dar ir tuo, jog pažymėta atkurtos Lietuvos šimtmečio ženklu. „Džiugu, kad mūsų kraštiečių kūrybingumas nemenksta“, – sakė ji.
Viešnia priminė, kad pagal konkurso nuostatus vertinta tik grožinė ir humanitarinė kūryba, poezija, proza, vertimai, knygos vaikams. Poezijos ir prozos buvo po 16 kūrinių, grožinės literatūros vertimų – 2, knygų vaikams – 15 knygų, publicistikos – 10, mokslinės ir mokslo populiarinimo literatūros – 7, vizualinės apraiškos knygų – 4.
Vėliau aptardama visus žanrus komisijos pirmininkė negailėjo nei pagiriamų žodžių, nei pamokančių pastabų, dėl ko reikėtų labiau susitelkti atskirų kūrinių autoriams.
Pagerbė geriausius
Ant stalų puikavosi devynios įspūdingos juvelyrikos plaketės – menininkės Aušros Mačiulaitienės autoriniai darbai, skirti literatūrinio rudens laureatui ir nominantams. Įteikti apdovanojimus pakviestos F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė L.Dumšienė ir vertinimo komisijos pirmininkė A.Lapinskienė. Renginio iškilmingumą kūrė Vytauto Kernagio kūrybos dainos, atliekamos grupės „Karčema“.
Pirmosios nominacijos „Ištikimybė Šilutės ir jos krašto tematikai“ laureatu tapo pedagogas Anatolijus Žibaitis, parašęs knygą „Gardamo istorijos vingiai“.
Poezijos nominacijos laureatu tapo Antanas Žukauskas, išleidęs eilėraščių knygą „Lašai į akmenį“.
„Jaunojo kūrėjo“ nominacija šiemet atiteko Šilutės bibliotekos darbuotojai Ignei Zarambaitei. „Kiekvienas įvertinimas, tiek mažo vaiko, tiek suaugusio skaitytojo geras žodis yra didelė paskata kurti toliau. Kol bus, kas skaito mano kūrinius, rašysiu“, – atsiimdama apdovanojimą sakė ji.
„Kūrinių vaikamas ir jaunimui“ nominacijos laurai paskirti Sigitui Poškai.
„Vizualinės raiškos nominacijoje“ apdovanotas Kęstutis Demereckas, kurio leidykla išleido „Klaipėdos vaizdų albumą“. Kraštietis džiaugėsi šilutiškių dėmesiu jo darbams. Jis taip pat išreiškė viltį, kad ateityje galbūt pavyks grąžinti ir Šilutės atmintį, nes iki šiol nepakankamai pagerbti žmonės, kurie kūrė, statė šį miestą, atidavė savo jėgas. „Dar mažai tyrinėta Šilutė, tačiau tikiu, kad bendromis jėgomis padarysime ir šį darbą“, – sakė K.Demereckas.
„Literatūros vertimų nominacijos“ laureate tapo Jurgita Marija Abraitytė.
„Mokslo populiarinimo“ nominacija už knygą „Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“ atiteko Arnoldui Piročkinui.
„Publicistikos, memoristikos nominacija“ už atsiminimų knygą „Pasakojimai prabudus“ atiteko Vytautui Toleikiui.
„Lietuvos šimtmečio nominacija“ už istorinį romaną „Partizanas“ skirta Mindaugui Milinis.
Literatūrinė premija – D.Pancerovui
Šių metų literatūrinio rudens F.Bajoraičio premija buvo įteikta Dovydui Pancerovui, parašiusiam romaną „Kiborgų žemė“.
Atsiimdamas apdovanojimą Vilniuje gyvenantis kraštietis visiems dėkojo už įvertinimą, ir papasakojo, kaip gimė ši knyga. Tai jo prisiminimai iš kelionių po revoliucijos krečiamą Ukrainą.
„Parašiau, kaip jaučiausi, ką ten mačiau. Man buvo svarbu perteikti savo emocijas, pojūčius, o ne vien sausus faktus, kas labiau tinka žurnalistikai“, – pasakojo jis.
D.Pancerovas pripažįsta, kad į karo zoną pirmą kartą nuvyko nepasiruošęs nei fiziškai, nei psichologiškai. Jis prisimena, kaip pirmosios kelionės metu pateko į pastato šturmą, o jam po kojomis sprogo garsinė granata, per galvą tvoskusi milžinišku garsu. Vėliau į tą vietą atvyko milicija ir paleido vandens čiurkšlę. Tuo metu lauke buvo apie 25 laipsniai šalčio, taigi Dovydas pradėjo ledyti. O mintis, kad reikia pasirūpinti neperšaunama liemene prieš važiuojant, jam nebuvo atėjusi.
„Buvo stiprių išgyvenimų, kuriems nebuvau pasiruošęs“, – sakė jis.
Grįžęs į Lietuvą, kraštietis į Ukrainą pradėjo skraidyti kas kelis mėnesius, vis galvodamas kaip kurs naujus reportažus, nes jam tai atrodė prasmingas žurnalisto darbas. 2015-aisiais, po penktosios kelionės, D.Pancerovas nusprendė šias keliones baigti ir padėti tašką, para-šydamas knygą.
Iškart po knygos pasirodymo, kraštietis pradėjo stipriau gilintis į tiriamosios žurnalistikos darbą, parašė straipsnių ciklą apie vieno Seimo nario korupcinius ryšius.
Jis turi sudėliojęs ir antrąjį romaną apie tiriančius žurnalistus Lietuvoje ir politinę korupciją, tačiau prie šios knygos dar reikia padirbėti. Planuojama, kad į skaitytojų rankas ji pateks kitų metų gale.
