Dar dabar mielai ir su ilgesiu prisimenu dienas, prabėgusias tuometėje Šilutės dailės mokykloje. Ypač senąjį pastatą Liepų gatvėje. Pats geriausias laikas būdavo žiemą, kai ilgais ir tamsiais penktadienio vakarais pasilikdavome ilgiau piešti ir tapyti. Prisimenu palėpę kurioje, mūsų manymu, vaidenosi…
Mažą kabinetą, kuriame vykdavo meno istorijos pamokos. Kaip visi su klasės draugais ateidavome ankščiau prieš pamoką ir žiūrėdavome YouTube filmukus per projektorių.
Mielai prisimenu plenerus ir keliones po Lietuvą. Juk būtent kelionės su šia mokykla metu pirmą kartą aplankiau Nidą – savo mėgstamiausią vietą Lietuvoje.
Šiandien sakau, kad geriausios mano vaikystės dienos prabėgo būtent dailės mokykloje. Tai, ko išmokau šioje mokykloje, man labai pravertė studijuojant, nes daugelis dalykų studijose siejosi su tuo, ko mokėmės. Be mokytojų Živilės ir Andriaus paskatinimo nebūčiau ten, kur dabar esu, nebūčiau radusi savojo kelio, nebūčiau įstojusi į Vilniaus dailės akademiją.
Ačiū Jums.