Štai vidurdienį Prienų rajono kaime, 10 a plote liepsnojanti žolė galėjo lengvai apimti netoli esančius pastatus. Atvykus ugniagesiams, apie 15 kv. m plote degė žolė, o ūkiniame pastate jau smilko šiaudai, ūkinio siena buvo gerokai įkaitusi. Žolė užsidegė kūrenant šakas.
Tokių gaisrų skaičius itin išauga savaitgaliais. „Žolės gaisrai daro ne tik didelę žalą gamtai, bet ir kelia pavojų patiems gyventojams ir jų turtui. Degant žolei ugnis akimirksniu pasiekia namus, ūkinius pastatus, krūmus ar miškus. Nors pastaruosius metus šių gaisrų skaičius šalyje mažėja, bet dar yra žmonių, kurie degindami žolę elgiasi labai neatsakingai,“ – sako PAGD VPP valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Prieš 6 metus Šalčininkų rajone, degant pernykštei žolei, ugnis prarijo ūkinį pastatą, du lengvuosius automobilius ir garažą. 2019 m. tame pačiame rajone, nuo degančios žolės, pučiant vėjui, užsiliepsnojo beveik 20 pastatų. Tokių gaisrų metu beveik per 10 m. buvo traumuoti 22 žmonės.
Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė pagal ANK 286 str. Sausos žolės, nendrių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Siekdami išaiškinti žolės degintojus VPP pareigūnai kovą ir balandį vykdys reidus, žvalgys teritorijas dronais, keisis informacija aplinkosaugininkais. Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
PAGD Komunikacijos skyriaus inf.