Ir pernai, ir šiemet liepsnos jau pražudė po vieną žmogų, po 3 žmones gaisrų metu buvo traumuoti.
Namai ir ūkiniai degė dažniau
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) atstovas Arūnas Ališauskas pasakoja, kad didžiausius nuostolius, žinoma, padaro gyvenamųjų pastatų gaisrai. Pernai tokie pastatai degė 31, o šiemet per tą patį laiką jau 43 kartus. Žymiai dažniau šiemet liepsnos niokojo ir pagalbinius ūkio pastatus: pernai 12, o šiemet jau 23 kartus.
Įvairios atviros teritorijos šiemet irgi padegtos šiek tiek dažniau (nuo 41 iki 44 kartų), panašūs ir degusių transporto priemonių (12 ir 11) bei padegtų šiukšlių konteinerių skaičiai (po 9 pernai ir šiemet).
Pašalinis ugnies šaltinis ir neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi – tokias pagrindines gaisrų priežastis įvardija A. Ališauskas. Tiems, kam neaišku, kuo jos viena nuo kitos skiriasi, jis paaiškina, kad žmogaus elgesys įvardijamas neatsargiu tada, kai yra tai galinčiųjų patvirtinti. Jeigu liudininkų nėra, bet aišku, kad savaime liepsnos neįsiplieskė, priežastimi įvardijamas pašalinis ugnies šaltinis.
Užtat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimai pernai sukėlė 8, o šiemet jau 18 nelaimių.
Nuo 18 pernai iki 5 šiemet sumažėjo gaisrų, kilusių dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų. Specialistas viliasi, kad nuolatinės ugniagesių kalbos ir žurnalistų rašiniai apie tai, kaip svarbu prižiūrėti ir valyti dūmtraukius, jau pradeda pasiekti šilutiškių ausis.
Gelbsti ir katinus, ir karves
Ugniagesiams gelbėtojams šiemet šiek tiek mažiau teko gelbėjimo darbų: pernai į tokias nelaimes jie skubėjo 158 kartus, o šiemet – 135. Nuo 56 iki 32 atvejų sumažėjo ir gamtos stichijų padarinių šalinimo darbų.
Vis dar dažnai įvairias nelaimes sukelia neatsargiai buityje besielgiantys gyventojai. Pernai dėl tokios priežasties gelbėtojams į gelbėjimo darbus teko skubėti 22, o šiemet jau 29 kartus. Atitinkamai 7 ir 6 kartus pernai ir šiemet gelbėti ir į nepavydėtinas situacijas pakliuvę įvairūs gyvūnai. Ugniagesiai vis dar kviečiami gelbėti kur nors įsikorusių ir išlipti nebegalinčių katinų, į klampius pamario pievų kanalus įkritusių galvijų. Pastaruosius per šiuos metus, pasak A. Ališausko, gelbėti teko bent kelis kartus.
