25 metų, su aukštuoju, ieškau išsilavinusio jaunuolio, besigaudančio mene, Kanto ir Nyčės filosofijoje, nesutinkančio su Darvino teorija ir žinančio Einšteino teoremos klaidas. Draugės sako, kad aš – per daug reikli.
Vasara. Rodos, visi aplink poruojasi. O man, vienišei Gabrielei, belieka septintą kartą žiūrėti „Titaniką“ ir bešluostant ašaras kartoti: „Džekai, nemirk…“, tyliai svajojant apie panašią neskęstančią meilę.
Todėl nutariau imtis veiksmų ir avantiūros – susipažinti su vaikinu, kuris jau daugiau nei metus laiko (!) su pertraukomis deda pažinčių skelbimą į rajoninį laikraštį. Rimtas, patrauklus ir neturintis žalingų įpročių – intriguoja! Tik kodėl tiek ilgai neranda atsako į savo širdies šauksmą?..
Neturi laiko kalbėti – taiso pjūklą
Pirmasis pokalbis jaudina labiausiai. Paskambinus vaikinui, pavadinkime jį Romeo, jis romantiškai nusiteikusią merginą iškart griežtai ėmė remti prie sienos – ar tu čia rimtai skambini?
Patikinus, jog ketinimai kuo rimčiausi, ir smalsu su juo susipažinti, vaikinas išsiaiškino esminius merginos duomenis. Amžius, ūgis, plaukų spalva, šeimyninė padėtis ir vaikų skaičius.
Pasirodo, išsiskyrusios ir turinčios vaikų šansų susipažinti neturi.
Pareikalavo atsiųsti ir nuotrauką, bet man pyktelėjus, kad jaučiuosi kaip daiktas parduotuvėje, atlyžo.
Pasiūlius jam susitikti, o ne ištisą amžinybę bendrauti SMS žinutėmis, vaikinas patikino, jog ir jis pats linkęs bendrauti gyvai, akis į akį. Jėga, jau atradome bendrą dalyką!
Pirmasis pokalbis neužtruko, mat Romeo pasakė, jog yra užsiėmęs – taiso pjūklą.
Ūkininkas ieško gražios žmonos?
Nesimezgus pokalbiui telefonu, tikėjausi, kad, galbūt, nedrąsų vaikiną atgaivins žinutės – juk yra proga pagalvoti, ką atrašyti. Tik SMS bendravimas irgi nebuvo toks, kokio vieniša mergina vylėsi…
Romeo į žinutes atsakydavo vangiai, dažniausiai trimis žodžiais, iniciatyvos pats nerodė ir beveik nieko neklausė apie jam dėmesį rodančią merginą.
„Kad būtų lb patraukli, jaunatviška ir graži“ – parašė jis, užklaustas kokie gi reikalavimai svajonių merginai. Apie pomėgius nedaugžodžiavo: „Auto“.
Vėliau dar papildė, jog mėgsta greitai važinėti, turi automobilį ir autobusais nevažiuoja.
Ką veiki laisvalaikiu? – toliau vaikiną bandė pažinti mergina. „Jei turėčiau panelę ir pasidaryčiau laisvalaikį, aišku, nedažnai, bet pasistengčiau“, – atsakė šis. Paaiškėjo, kad vaikinas kaime Šilutės rajone padeda tėvams ūkyje.
Savaitgalį nutariau, jog reikia nebūti nuobodžiai – parašiau, jog Pašyšiuose vyksta šventė, koncertuoja Žvagulis, ir pasiteiravau, ar toli nuo pramogų vietos jis gyvena. Į telefoną po geros valandos atskriejo žinutė: „Netoli. Į šventę nevažiuosiu. Neturiu laiko“.
Mano širdis ima kraujuoti.
Prieš susitikimą – svorio patikra
Po kelių dienų sunkoko bendravimo SMS žinutėmis, pagaliau susitarta dėl pasimatymo. Tik ir vėl vaikinas rėžė, kodėl… visiškai juo nesidomiu ir nieko neklausiu! Šitaip išbarta nutariau pasitaisyti, nes potencialaus draugo juk nesinori suerzinti prieš pat pasimatymą.
Šio nedaugžodžiaujančio SMS pokalbio metu išaiškėję faktai: vaikinas didžiuojasi esąs „pasportavęs“, mat dirbo statybose Lietuvoje. Pasiteiravus apie mokslus, atsakė mistiškai ir aptakiai – „statybos“. Išsiaiškinti kiek daugiau apie asmenybę – kaip jį apibūdina draugai – nepavyko. „Neturiu draugų“, – neslėpė Romeo. Pasirodo, jie visi geria ir rūko, o jis – ne, tad bendrų interesų nėra.
Bandžiau išsiaiškinti, kokias gi pramogas mėgsta vaikinas. Tai juk irgi daug pasako apie žmogų. Tempiamas už liežuvio Romeo prisipažino, jog miestelių šventes mėgsta, bet… Į jas eiti galima tik su draugais ar mergina, o va – nė vieno, nė kito jis neturi. Neturi ir laiko, nes ūkyje daug darbų.
Mintyse pasvarsčiau, jog likimas išties žiaurus – įkišo Romeo į užburtą ratą…
Tuomet jau pagaliau pasidomėjo manimi, šovė klausimą – kiek sveri? „Ar merginas renkiesi pagal svorį?“ – jau ėmė kapsėti kantrybės lašai ir man. Romeo suskubo pasitaisyti, pasakė, jog jam tik šiaip įdomu, nes patinka „normalios“ – vidutinio kūno sudėjimo merginos.
Likus porai valandų iki lemiamo pasimatymo, į telefoną atskriejo dramatiška žinutė: „Jei tau rūpi tik išvaizda, o ne protas, mums neverta susitikti“. Tuomet pavyko vaikiną nuraminti – man svarbus vidinis pasaulis.
Susiruošiau į pasimatymą – susitikti su „neaukštu brunetu“.
Draugės ėmė mane bauginti, kad tokie pasimatymai pavojingi, o ką, jei jis aferistas, moterų medžiotojas ar kazanova?! Gal jis – sąvadautojas ir visus metus kas savaitę pasiglemžia po naują auką?
Susitarėme susitikti viešoje vietoje – kavinėje, mat lijo. Aš tylomis mintyse piešiau idilišką rožinį paveikslą, kaip jis man įteikia gėlių…
Puodelio kavos ilgio pasimatymas
Romeo jau laukė prie staliuko. Gėlių nebuvo. Pamatęs mane, gerokai sutriko, bet atsistojęs galantiškai norėjo patraukti kėdę ir leisti atsisėsti. Užsakė kavos. Vaikinas prisipažino, jog daug nekalba, todėl būtų lengviau, jei klausinėčiau aš.
Man beguršnojant kavą, ėmiau kalbinti vaikiną, tačiau tai priminė kvotą, o ne dialogą. Jis visą laiką nuleidęs akis atsakinėjo trumpomis kapotomis frazėmis tarsi kankinamas.
Kartkartėm paklausdavo, kodėl į jį taip įdėmiai žiūriu, arba kodėl užduodu tokius keistus klausimus… Vis žiūrėdavo man per petį, kad net pamaniau, jog laukia kažko, įeinančio pro duris.
Romeo prisipažino, jog daug atsiliepusiųjų į jo skelbimą nebuvo. Pasak jo, gal kokios 5. Bet jos arba netiko jam, arba jis netiko merginoms. Pasakojo, jog daugelis domisi jo turtine padėtimi ir rimtai į santykius nežiūri.
Skelbimas laikraštyje draugystės paieškoms nėra labai efektyvus būdas.
Susipažinti su merginomis kur nors kaimo šventėse niekada nebandė, broliai ir sesuo nesupažindina, o internete pažinčių taip pat nebandė užmegzti. Man užsiminus apie dabar populiarius televizijos pažinčių šou, jis pasipiktino, jog siūlau tokį dalyką: „Tai nerimta“!
Geriausia savo savybe vaikinas įvardino nuoširdumą, kaip pavyzdį pasitelkdamas situaciją, kad vis patiki pažįstamais, kurie iš jo nori pasiskolinti pinigų, o vėliau taip ir negrąžina. Dar užsiminė svajojantis kada nors turėti šeimą ir vaikų.
Įsitempęs vaikinas viso pasimatymo metu nė karto nešyptelėjo, nepajuokavo, todėl bendrauti buvo labai sudėtinga.
Galiausiai atsisveikinant užklausiau, ar atitikau jo moters įvaizdį. Jis atsakė: „Nedaug trūksta“.
Po susitikimo daugiau nei rašė, nei skambino, nei kvietė susitikti antrą kartą.
Pasimatymo rezultatai: jis – ne aferistas ir tikrai ne moterų medžiotojas. Norint bendrauti, reikės ilgo laiko jį prisijaukinti, kantrybės ir didelio noro. Tik aš šių trijų dalykų jau nebeturiu…