Maitinti teko todėl, kad tvenkinio, kuriame įsikūrė raibakaklės, vanduo, pasak vietinių, yra negyvas, kažkada naudotas įvairių įrenginių aušinimui, tad jame nėra paukščiams tinkamo maisto.
Tačiau šiemet usėniškius apniko nerimas, mat įmonė, kuriai priklauso tvenkinys, užrakino vartelius į jį ir pakabino įspėjimus, kad vaizdas yra stebimas kameromis. „Dabar jau mirs mūsų ančiukai“, – išgyvena usėniškiai gamtos mylėtojai.
Išeities ieškojome kartu.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 9 d. „Šilutės naujienų“ numeryje.
