Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus jau trečią kartą rajono Tarybos komitetuose pristatė jau bemaž prieš metus gautą LR Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje raginimą pakeisti Šilutės rajone galiojančią atliekų tvarkymo apmokestinimo tvarką, kad ne tik įmonės, bet ir sodybose gyvenantys asmenys už šiukšlių išvežimą galėtų mokėti ne pagal turimą gyvenamąjį plotą, o už konkretų jų pačių praneštą sukauptų atliekų kiekį.
Vyriausybės atstovės nuomone, Šilutės rajone veikianti tvarka, kad gyventojai už atliekų tvarkymą moka po 16 ct už turimo būsto kvadratinį metrą (didžiausias apmokestinamas plotas – 100 kv. m.), prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui.
Savivaldybės administracija bemaž metus laukė rajono politikų pasiūlymų, kaip reikėtų kitais metais organizuoti atliekų tvarkymą. Tačiau tinkamų idėjų, kaip išspręsti susidarusią problemą, pasiūlyta nebuvo.
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Raimondas Ambrozaitis parengė du alternatyvius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų variantus: pirmasis parengtas atsižvelgus į Vyriausybės atstovės apskrityje reikalavimą, antrajame viskas palikta kaip buvę.
Pristatydamas Vyriausybės atstovės siūlomą apmokestinimo tvarką (žmonės mokėtų už šiukšles, kurias sudėjo į konteinerį), R.Ambrozaitis paragino politkus pamąstyti ir apie tai, kokį mažiausią konteinerį sodybų šeimininkai galėtų pasirinkti. Dabartinė patirtis rodo, jog dauguma sodiečių turi 0,25 kub. m talpos konteinerius ir dažnai prie tokių konteinerių dar būna pridedami ryšuliai su į konteinerius netilpusiomis atliekomis.
Pasak R.Ambrozaičio, jeigu nebus nustatyta mažiausia talpa, gali atsitikti taip, kad nemažai sodiečių pageidaus mažiausių konteinerių – vos 0,125 kub. m talpos. Nežinia, kaip bus spręndžiama likusių atliekų tvarkymo problema.
Pristatydamas antrąjį variantą (rinkti mokestį pagal gyvenamąjį plotą) R.Ambrozaitis sakė, kad ir toks sprendimas yra teisėtas, nes savivaldybės Taryba turi teisę nustatyti rinkliavų tvarkas, o tuometinės LR Vyriausybės atstovės Kristinos Vintilailės pasiūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Už ir prieš
Aršiausias dabar galiojančios atliekų tvarkymo sistemos priešininkas rajono Taryboje yra Alfonsas Vanagas. Jis tikina, kad ši tvarka ydinga dviem aspektais: pirmiausia, žmonės neskatinami rūšiuoti atliekų, o antra – Savivaldybė, apsiėmusi rinkliavos administravimą, patyrė mažiausiai 0,5 milijono litų nuostolį. Mat Savivaldybė, nustačiusi gyventojams ir įmonėms atliekų surinkimo mokesčio tarifus, surinko mažiau pinigų, negu sumokėjo atliekų tvarkytojui – UAB „Ecoservice”.
Taip atsitiko todėl, kad rajono Tarybos politikai nustatydami mokesčio dydžius, stengėsi, kad jis būtų bene mažiausias Klaipėdos apskrityje. Be to, investuota į apskaitos sistemos sukūrimą, kompiuterizavimą. Taip pat pirmaisiais visuotinio atliekų tvarkymo apmokestinimo metais į regioninį sąvartyną buvo išvežta daugybė šiukšlių iš pamiškių, paupių, panaikinta daugybė nelegalių sąvartynų – už tai mokėjo ne gyventojai ir įmonės, o pati Savivaldybė.
Ekonomikos ir finansų komitete liberalsąjūdietis Edvardas Vitkauskas palaikė A.Vanagą, kad sodiečiams būtų leista deklaruoti sukauptų atliekų kiekį ir mokėti ne pagal gyvenamąjį plotą.
Tačiau kitas valdančiosios koalicijos atstovas, „darbietis” Saulius Stankevičius įsitikinęs, kad pakeitus vietinės rinkliavos nuostatus padidėtų rinkliavos administravimo išlaidos. Įsivėlus į begalinius atliekų kiekio tikslesnius skaičiavimus, paslauga pabrangtų visiems atliekų turėtojams. Todėl S.Stankevičius pasisakąs prieš esamų nuostatų pakeitimus.
Tokią pat nuomonę išsakė ir buvęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius konservatorius Šarūnas Laužikas. „Geriau skatinti žmones rūšiuoti buitines atliekas ir ieškoti teisinių kelių, kaip išlaikyti esamą sistemą”, – kalbėjo opozicijoje esantis Š.Laužikas. Jis pasakojo, kad per porą metų, kai atliekų tvarkymas apmokestintas pagal dabar galiojančią tvarką, mūsų upių pakrantės ir pamiškės tapo švarios. Juk žmogui nebėra tikslo savo šiukšlių vežti kur nors išpilti, nes jis moka rinkliavą, nepriklausančią nuo į konteinerius sukrautų šiukšlių kiekio. Kitaip tariant, žmogus moka už švarią aplinką.
Š.Laužikas pasakojo, kad prieš porą metų sprendžiant, kaip teisingiau apmokestinti šiukšlių tvarkymą, buvo išanalizuota daug variantų. Šilutės savivaldybės pasirinktas rinkliavos modelis yra pats racionaliausias ir paprasčiausias.
Skeptikams, kritikuojantiems rinkliavą, kuri šiuo metu Savivaldybės biudžetui dar neša nuostolį, rajono meras V.Pozingis aiškino, kad geras pavyzdys gali būti ir Klaipėdos miestas. Jo savivaldybė, tokiu pat modeliu atsiskaitanti su atliekų tvarkytojais už šiukšlių surinkimą, turi 5 mln. Lt pelno. V.Pozingio nuomone, mažinant Savivaldybės nuostolį dar teks pakovoti dėl kainos su atliekų vežėjais ir su atliekų sandėliuotojais (dėl sąvartyno „vartų mokesčio” dydžio).
Apsispręs posėdyje
Už tai, kad visi Šilutės rajono gyventojai už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą ir toliau mokėtų pagal turimo būsto kvadratinius metrus Ekonomikos ir finansų komitete balsavo 7 komiteto nariai iš 12 dalyvavusių šiame balsavime.
Teritorijų ir kaimo reikalų komitete politikai pritarė, kad vietinė rinkliavos tvarka už atliekų surinkimą ir tvarkymą šiuo metu dar nebūtų keičiama. Tačiau šio komiteto nariai pasiūlė Savivaldybės administracijai perleisti rinkliavos administravimą privačiam administratoriui. Jie pageidautų, kad į tokio administratoriaus konkurso sąlygas būtų įrašytas įpareigojimas prisiimti ir Savivaldybės biudžete likusią atliekų tvarkymo skolą.
Socialinių reikalų komiteto politikai pritarė, kad abu savivaldybės administracijos parengti sprendimo projektai būtų pateikti svarstyti rajono Taryboje.
Rajono meras V.Pozingis šiame komitete pažadėjo pakviesti frakcijų vadovus ir iki rajono Tarybos posėdžio pradžios informuoti apie galimus sprendimo projektus.
Visa rajono Taryba dėl atliekų tvarkymo apmokestinimo turės apsispręsti poryt, lapkričio 24 d., rajono Tarybos posėdyje.
Siūlomi nauji rūšiavimo konteineriai
R.Ambrozaitis visų komitetų politikams pristatė „Ecoservice” bendrovės naujausią pasiūlymą, kaip sudaryti geresnes sąlygas rūšiuoti atliekas ne tik viešuose konteineriuose bet ir kiekvienuose namuose.
Jis rodė plastikinę šiukšliadėžę su 60 litrų talpos maišu. „Ecoservice” siūlys žmonėms už 50 Lt įsigyti tris tokias dėžes ir į jas rūšiuoti popieriaus, plastiko ir stiklo atliekas jau namuose. Surūšiuotas atliekas žmonės galės padėti su maišais prie jų sodybos esančių konteinerių. Maišus „Ecoservice” žada keisti nemokamai.