Praėjusią savaitę į Šilutės policijos komisariatą kreipėsi jaunuolis, prašydamas padėti surasti į Švediją išvykusią mamą ir patėvį – tėvai, prieš mėnesį išvykę į užsienį, sūnui nedavė jokios žinios, kada planuoja grįžti.
Įvairioms rajono tarnyboms ne kartą yra tekę pasirūpinti vaikais, kuriuos tėvai tiesiog pamiršo, išvykę gyventi ir dirbti į užsienį.
Kur ir su kuo paliekami emigrantų vaikai, jei tėvai neturi galimybės jų pasiimti su savimi, arba į svečią šalį nenori vykti patys vaikai?
Pasikalbėti šia skaudžia tema sutiko Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra PRANAITIENĖ.
Apie išvykas informaciją slėpdavo
Pasak Vaiko teisių apsaugos specialistės, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, su emigracija susidūrusi valstybė iš pradžių nežinojo, kaip elgtis. Kiek vaikų gyveno ne su savo tėvais, nebuvo žinoma iki pat 2007 metų. Paskui buvo papildyti Vaiko globos organizavimo nuostatai, leidžiantys tėvų prašymu nustatyti vaikams laikiną globą (rūpybą), paskirti atsakingą asmenį vaikams, kurių tėvai išvykę į užsienį.
„Sulaikyti tėvus ir neleisti jiems išvažiuoti niekas neturi teisės. Tačiau reikėjo kažką daryti, kad vaikai neliktų be įstatyminio atstovo“, – prisiminusi pirmuosius teisinius žingsnius, kalbėjo I.Pranaitienė.
I.Pranaitienė pamena, kad daugelis tėvų ir vaikų informaciją slėpė, nes baiminosi, kad tėvai nebegalės išvažiuoti į užsienį, nesuprato, kokiomis sąlygomis bus įteisinama vaikų globa, ar jų niekas neatims.
„Sulaukdavome begalės priekaištų, kodėl kišamės į privatų gyvenimą. Tėvai kaltindavo ir mokytojus, kam šie apie susidariusią situaciją praneša Vaiko teisių apsaugos skyriui. Šiuo metu situacija stabilizavosi – išvykdami tėvai oficialiai sutvarko globos dokumentus. Nemažai pagalbos sulaukėme iš mokymosi, ugdymo įstaigų socialinių pedagogų, seniūnijų socialinių darbuotojų, kurie dar kartą paaiškina tėvams visas procedūras, informuoja Vaiko teisių apsaugos skyrių. Jau ir tėvai supranta ir žino, kur reikia kreiptis“, – teigė Šilutės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Paaugliams kaip tik reikia tėvų
Šiuo metu tėvams ar vienam iš turimų tėvų išvykus į užsienį, globa nustatyta 110 rajono vaikų.
„Dažniausiai globa paskiriama ir atsakomybė už vaiką yra perkeliama seneliams. Šiuo metu seneliai yra paskirti 90 vaikų globėjais, 8 vaikus globoja pilnamečiai broliai ir seserys, 6 – tetos ir dėdės, 6 – kaimynai, draugai. Situacija nėra bloga, kadangi vaikai dažniausiai lieka savo šeimoje, savo namuose, su artimiausiais jiems žmonėmis“, – pasakojo I.Pranaitienė.
Kodėl išvažiuodami tėvai palieka vaikus, vedėja nurodė įvairias priežastis: kartais tėvai nori, kad vaikai mokyklą baigtų Lietuvoje, saugo atžalas nuo sunkios kultūrinės ir kalbinės adaptacijos. Pasitaiko, kad ir patys vaikai nenori išvažiuoti, nes čia turi savo draugus, baiminasi svetimos ir nepažįstamos aplinkos, sunku išsiskirti ir palikti mylinčius žmones, pirmąsias meiles.
„Aišku, kartais su tėvais praleidę vasaros atostogas, pamatę, kokioje aplinkoje užsienyje gyvena tėvai, ką dirba, vaikai persigalvoja ir išvažiuoja, tačiau tokie atvejai reti“, – sakė vedėja.
Pasak I.Pranaitienės, daugiausia paliekama 10-17 m. amžiaus vaikų: „Tai yra paauglystė – pats sudėtingiausias amžius. Tėvai dažnai to neįvertina ir klaidingai mano, kad tokie vaikai jau yra dideli, savarankiški, kad jiems reikės mažiau priežiūros“.
Nors tėvų parinktas vaiko globėjas yra patikrinamas dėl teistumo ir privalo pristatyti sveikatos būklę liudijančią pažymą, I.Pranaitienė pataria tėvams pagalvoti ir apie tokius dalykus kaip vaiko ryšys su būsimu globėju, finansinė pagalba, kur liks vaiko gyvenamoji vieta: jis turės kraustytis kažkur kitur, ar galės gyventi savo namuose, savo kambaryje, lankyti tą pačią mokymosi ar ugdymo įstaigą.
„Nerekomenduojame palikti nė vieno vaiko, nesvarbu, koks jo amžius. Idealiausia, kai vaikas gyvena su mama ir tėčiu, tačiau suprantame, kad kartais kitos išeities nėra“, – neslėpė Vaiko teisių skyriaus vedėja.
Sakyti, kad emigrantų vaikai yra nelaimingesni, socialiai atskirti, pasak I.Pranaitienės, negalima. Jie lygiai tokie patys vaikai kaip ir visi kiti, tačiau, be abejo, kiekvienas jų gali jaustis skirtingai.
„Vaiko savijauta labai priklauso nuo to, kaip tėvai sugebėjo vaiką paruošti atsiskyrimui, kaip dažnai ir kokiais būdais su juo palaiko ryšį. Informacinių technologijų amžiuje pabendrauti internetu nėra sunku, bet kiekvienam vaikui reikia prisilietimo, apkabinimo, bučinio, mažesniems – ir pasakos prieš miegą. Jei vaikui kilęs poreikis išsipasakoti, išsiverkti nerealizuojamas iš karto, vėliau tas noras praeina, vaikas užsisklendžia, pats bando spręsti problemas. Būna, kad emocinį trūkumą tėvai stengiasi kompensuoti materialiniais dalykais: brangiais telefonais, madingais drabužiais. Tačiau toks ryšys iš viso gali nutrūkti, nes tėvai tampa reikalingi tik dėl siunčiamų daiktų“, – patirtimi dalijosi vaiko teisių specialistė.
Globos reikia dėl vaiko interesų
Daugelis tėvų emigruodami vaikų priežiūra pasirūpina pagal visus reikalavimus, apsvarsto ir apgalvoja įvairias galinčias iškilti problemas. Kiti, deja, lyg akli – užsimerkia. Su problemomis paliekami globėjai, kuriais dažniausiai tampa seneliai.
„Turėjome atvejį, kai Klaipėdos ligoninėje buvo atsisakyta vaikui atlikti adenoidų šalinimo operaciją, kadangi nebuvo vaiko įstatyminio atstovo. Paaiškėjo, kad vaiko tėvai – užsienyje, jis paliktas pas senelius, tačiau globa nesutvarkyta. Pasirašant sutartį su mokykla, keičiant nebegaliojantį pasą, susidūrus su teisėsauga – visur atstovauti nepilnamečiui gali tik tėvai arba globėjas. Neįteisinus globos, bet iškilus problemai, tėvai dokumentus turi tvarkyti konsulinėse atstovybėse. Tai kainuoja žymiai brangiau, sugaištama ilgiau laiko, o pagalbos vaikui reikia tuoj pat. Tėvai pyksta, nors prieš išvažiuodami galėjo viskuo pasirūpinti Lietuvoje“, – pasakojo I.Pranaitienė.
Dažniausiai emigruojama į Angliją, Airiją ir Vokietiją. Pirmosios dvi šalys nepriklauso Šengeno erdvės šalims, todėl vaikai, kurie pasimatyti su tėvais ten skrenda vieni patys, turi pateikti notaro patvirtintą vieno iš tėvų arba globėjo sutikimą.
„Jei tėvai tinkamai neįformino vaiko globos, vėlgi susiduriama su problema. Tėvai – užsienyje, o globėjas nepaskirtas, taigi į Vaiko teisių skyrių žmonės atvažiuoja tiesiai iš oro uosto ir prašo skubiai išduoti dokumentą, kuris leistų vaikui išvykti. Deja, tokio dokumento parašyti iš karto negalime, reikia surinkti reikiamus dokumentus dėl vaiko globos. Giminaičiai pyksta, vaikai nusimena, dingsta skrydžio bilietai. Visos šios problemos yra išties labai dažnos ir kenkia vaiko interesams“, – neslėpė I.Pranaitienė.
Seneliai globoja atsakingiau
Susidoroti su naujais iššūkiais tenka ne tik emigrantų vaikams. Didžiulė atsakomybė prislegia ir globėjų pečius.
Vaiko teisių skyriaus vedėja pasakojo, kad paprastai vaikaičius priėmę seneliai jaučia didesnę atsakomybę už juos nei tėvai.
Neretai senelių globą galima pavadinti ir hipergloba, nes vaikas stebimas tarsi per padidinamąjį stiklą, kontroliuojamas kiekvienas jo žingsnis.
„Jeigu vaiko santykiai su seneliais iki tol nebuvo labai artimi, jie matydavosi retai, kol su vaiku susigyvenama ir susipažįstama, praeina nemažai laiko. Seneliai bijo ką nors ne taip pasakyti, padaryti, tuo pačiu daugelį dalykų draudžia ir vaikui. Globėjai baiminasi ir mūsų kontrolės, kadangi turime teisę lankytis minėtose šeimose, aiškintis ar globėjas tinkamai atlieka pareigas.
Pradžioje seneliai kartais nesupranta, kokia atsakomybė užguls jų pečius. Nori padėti savo vaikams, todėl daug nesvarstydami neatsisako prižiūrėti vaikaičių. Tačiau kai susiduria su vaiko mokymosi, pakitusio elgesio problemomis, skuba prašyti, kad tėvai grįžtų ir patys spręstų minėtas problemas.
Tačiau skubiai grįžti tėvams neįmanoma, nėra galimybės atsisakyti darbo ir panašiai. Todėl tiek tėvams, tiek būsimiems globėjams reikia ypač gerai viską apgalvoti ir pasverti, įsitikinti, kad priimtas sprendimas išvykti yra pats geriausias, ir vaiko interesai nenukentės“, – pasakojo I.Pranaitienė.
Tiesiog pameta vaikus
Kur kas baisiau ir blogiau, kai noras emigruoti ir pradėti gyvenimą kitur užgožia sveiką tėvų protą ir jie savo vaikus tiesiog pameta.
„Skaudžių atvejų turime ne vieną. Pamenu istoriją, kai į užsienį išvykti norinti mažamečio vaiko mama, atėjusi pas mus išklausė, ką reikia daryti, norint paskirti laikiną vaiko globėją, o po kelių dienų iš vaiko mokyklos sulaukėme skambučio, kad mama jau išvykusi, ir vaikas nebeturi kur pareiti iš mokyklos. Įsivaizduokit, ką tuo metu jautė vaikas.
Sprendimą reikia priimti tuoj pat, o kur mamą rasti, kur vaiką apgyvendinti, kas juo rūpinsis? Gerai, kad pavyko surasti močiutę, su kuria dukra jau ilgą laiką nepalaikė jokių ryšių. Močiutė vaikelį globoja iki šiol. Mama keletą kartų buvo susisiekusi su savo mama telefonu, žadėjo teikti išlaikymą, tačiau vaikas jai nerūpėjo, liko tik pažadai. Po kiek laiko teismui buvo perduota medžiaga dėl motinos valdžios apribojimo“, – skaudžią istoriją prisiminė I.Pranaitienė.
Vaiko teisių skyriaus vedėja atviravo ir apie tai, kaip visai neseniai į užsienį susiruošusi keturių vaikų motina du mokyklinio ir du ikimokyklinio amžiaus vaikučius paliko 19 m. merginai, pasakiusi, kad po savaitės grįš. Išlėkusiai mamai nerodant net akių, jokios patirties vaikų auginime neturinti mergina po savaitės seniūnijos socialinei darbuotojai pranešė paliekanti vaikus.
„Du vaikučius pasiėmė močiutė, kitus du globoja viena šeima. Apie mamą jokių žinių neturime iki šiol“, – sakė Vaiko teisių skyriaus vedėja.
Tėvai, priėmę sprendimą išvykti į užsienio valstybę ir palikdami vaikus Lietuvoje, turėtų neužmiršti pasirūpinti ne tik savo kelionės bilietais, gyvenamu būstu užsienyje, darbo vieta, bet pirmiausia pasirūpinti savo vaikais – dar kartą akcentuoja I.Pranaitienė.