Šilutės rajono policijos komisariate per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotos 327 nusikalstamos veikos, ir tai beveik tiek pat, kaip buvo per tą patį 2017 metų laikotarpį (325). Užtat ištyrimo procentas šiemet šiek tiek geresnis: 59 proc., kai pernai buvo ištirta 49 proc.
Ilgai nusikalstamų veikų statistikoje pirmavusios vagytės ir pernai, ir šiemet ėmė ir užleido šią „garbingą“ poziciją smurtiniams nusikaltimams. Visgi vagystės yra tie nusikaltimai, kurių metu gyventojams padaromi didžiausi materialiniai nuostoliai, o vagys kasmet ieško vis naujų pasipelnymo šaltinių ir keičia „stilių“.
Mokomės saugoti savo turtą
Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas pasakoja, kad į antrąją vietą nukeliavusių vagysčių šiemet užregistruota 64, kai pernai buvo 89 (išaiškinta atitinkamai 35 proc. ir 30 proc.). Tokio gana žymaus sumažėjimo priežastimi, pasak A.Mikalausko, galimai yra išaugęs pačių gyventojų sąmoningumas. Mat visuose susitikimuose su seniūnijų gyventojais ir žiniasklaidos atstovais pareigūnai nuolat akcentuoja būtinybę saugoti savo turtą. Keletą ankstesniųjų metų dažnai buvo registruojami įvykiai, kuomet žmonių turtas ar dokumentai dingdavo tiesiog iš neužrakintų automobilių, kiemų ar lengviausiai prieinamų vietų ganyklose. Tad ilgapirščiams belikdavo tik… ateiti ir pasiimti.
Pastaruoju metu pastebima, kad šilutiškiai vis rečiau galvoja, jog jų saugumas – tik policijos reikalas, ir vis dažniau supranta, jog daug priklauso ir nuo jų pačių požiūrio į savo turto apsaugą.
O tai, kad šiai vasarai baigiantis sumažėjo akumuliatorių ir elektrinių piemenų vagysčių iš ganyklų tiesiogiai susiję ir su policijos darbu. Mat vasaros viduryje buvo sulaikytos dvi tokiais darbais užsiiminėjusios vyrų grupės.
Gyvulių vagysčių šiemet, pasak A.Mikalausko, nebuvo, o ir kelis pastaruosius metus jų vis mažėjo. Tik pernai į rajoną atvykusi romų tautybės vyrų grupelė pavogė kelis arklius, ir rasti pavyko ne visus.
Iš namų stambių daiktų nebeima
Pernai per pusmetį buvo pavogtos 8 transporto priemonės, o šiemet jau tik dvi. Pasak PK viršininko, vagiami dažniausiai menkos vertės automobiliai, kainuojantys kiek virš 1000 ar net dar mažiau eurų. Galima spėti, kad tikriausiai todėl ir jų savininkai nesaugo tokių savo mašinų, todėl vagišiams ir vėl tereikia ateiti ir pasiimti.
Vienas iš šiemet pavogtų automobilių kaip tik toks – vos 400 eurų įvertintas. Jo pasigviešę vagišiai jau išaiškinti ir byla keliauja į teismą. Tiesa, kita mašina, apie kurios dingimą pranešta policijai, buvo kur kas vertingesnė – jos savininkas teigė patyręs 10-ies tūkst. eurų nuostolį. Tačiau pareigūnai netruko išsiaiškinti, kad šioji mašina… (o būna ir taip) visai nebuvo pavogta, tiesiog savininkas užmiršo, kur ją buvo palikęs.
Šiemet užregistruota 10 atvejų, kai vagys buvo įsibrovę į svetimas gyvenamąsias patalpas (pernai buvo 12 tokių atvejų). Šioje srityje „dirbantys“ ilgapirščiai pastaraisiais metais keičia savo braižą. Užmarštin jau nuėjo tas metas, kai vagis domino televizoriai ir panašus stambus grobis.
Dabartiniai dairosi tik pinigų, papuošalų, ima ir kokį brangesnį laikrodį, bet ne didesnius daiktus. Užtat ieškodami to turto apverčia visus namus: yra išieškomos drabužių kišenės, išverčiamos spintos ir stalčiai. Paprastai, pasak A.Mikalausko, grobis surandamas, nes vagystėmis užsiimantys asmenys gerai žino vietas, kur mūsų tautiečiai mėgsta iškaišioti savo santaupas ir brangius daiktus.
Dažniausiai – kaip nebūtų keista – nukenčia ne patys turtingiausieji, bet vidutiniškai gyvenantys žmonės. Taip yra todėl, kad pasiturintys žmonės irgi jau suprato, jog verta skirti lėšų savo buto ar namo apsaugai, o menkiau uždirbantys dar vis bando bent taip sutaupyti.
Tiesa, į tą vagysčių iš butų ir namų dešimtuką nėra įskaičiuotos tos, kurių metu vagys išnešė didelės vertės turto. Tokiu jis vadinamas, kai jo vertė viršija 250 minimalaus pragyvenino lygio (MGL) sumą (dabar apie 9415 eurų). Tai todėl, kad tokias stambias vagystes tiria tik Tauragės apskrities policijos komisariato specialieji padaliniai.
Parduotuvėse vagia atvykėliai
Vagysčių iš įvairių prekybos vietų, atvirkščiai nei kitų, daugėja: pernai per pusmetį buvo užregistruotos 6, šiemet 12. Geidžiamiausia ilgapirščių prekė – brangaus alkoholio buteliai. Ir jų gviešiasi ne alkoholinės abstinencijos prispirti ligoniai, bet tie, kas jau susikūrė sau perpardavimo „versliuką“. Mat pardavę brangaus alkoholio butelį jie uždirba kur kas daugiau, nei gautų pardavę pigią degtinę.
Ne paslaptis, kad šį „verslą“ puikiai įvaldė ir kai kurių taksi firmų vairuotojai. Pasak A.Mikalausko, taksistai tikrinami, ir nustačius tokius atvejus, baudžiami.
Iš prekybos vietų dažnai vagia ir iš kitų miestų atvažiavę ilgapirščiai. Šilutėje tokių būta ir iš Klaipėdos, ir iš Kretingos bei Plungės. Šie – ypač nelengvai nustatomi, mat atlikę savo juodą darbą mūsų mieste išvažiuoja, ir tada juos identifikuoti yra ypač sunku. Nors įvairių miestų pareigūnai dalijasi filmuota medžiaga, tačiau A.Mikalauskas pripažįsta, kad nustatyti pavyksta ne visus parduotuvių vagis. Reikalą smarkiai komplikuoja ir tai, jog parduotuvės dažniausiai vos kartą ar du per mėnesį peržiūri vaizdo kameromis užfiksuotą medžiagą, ir tik tada apie pastebėtas vagystes praneša policijai. Tuomet jau yra sudėtinga surasti svetimo turto mėgėjus.
„Daugiau tokių vagysčių išaiškintume, jei parduotuvės dažniau peržiūrėtų savo įrašus“, – sako PK viršininkas.