Nuobodžiaudamas spaudinėju mygtukus viename socialiniame interneto portale. Spusteliu skelbimų skiltį – atsiverčia tinklalapis. O, įdomu – skelbimai „Moteris ieško vyro“. Spust. Tenka net akis pasitrinti – 12-13-metės mergaitės ieško vaikinukų.
„Trumpalaikiams santykiams“ – nurodoma vienam skelbime. Šalia – nuotrauka, žemiau – vardas, el. pašto adresas, mobilusis telefonas, „Skype“, one.lt vardai.
Tenka net suabejoti, ar anketa tikra, o už jos neslypi piktavalių kėslų turinčius priekabiautojus gaudantis agentas. Bet spėju, kad ne. Tokia anketa – puikus saldainiukas pedofilams.
Pateikia daug asmeninės informacijos
6–17 metų amžiaus vaikai ir paaugliai – didžiulė ir auganti interneto auditorijos dalis. 2008 m. Eurobarometro užsakymu ES šalyse buvo atlikta tėvų apklausa – Lietuvoje 88 proc. respondentų atsakė, kad jų vaikai naudojasi internetu.
Išpopuliarėję socialiniai tinklai internete – One.lt, Draugas.lt, Frype.lt, Facebook.com ir kitos panašios svetainės, kuriose susiburia ir bendrauja draugai – pritraukia ir daug nepilnamečių vaikų. Tai puiki vieta pasidalinti informacija, palaikyti ryšį su draugais, kuriuos realiai galbūt sutinkame rečiau.
Kol nebuvo atsiradę socialiniai tinklai, internautai, tiek maži, tiek dideli, dažnai bendraudavo pokalbių svetainėse. Jau ir tuomet tai kėlė susirūpinimą dėl vaikų saugumo: galimų kontaktų su nepažįstamais, dažniausiai vyresniais internautais, turinčiais toli gražu ne pačių nekalčiausių kėslų, ir dėl netinkamų vaikams pokalbių – smurtinių, vulgarių seksualinių temų, užgauliojimų.
Internete gausu informacijos apie tai, kaip veikia seksualiniai priekabiautojai. Jie apsimeta jaunesni, rodo dėmesį, prisijaukina vaikus, bendraudami ilgiau gauna nemažai asmeninės informacijos. Tai didina vaiko pažeidžiamumą, ypač jeigu nepažįstamasis pelnė jo pasitikėjimą.
Skirtumas tas, kad internetinių pokalbių svetainėse dažniausiai visi jungiasi naudodami slapyvardį – norint prisijungti daugiau jokios asmeninės informacijos nereikalaujama.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose yra atskleidžiama pakankamai nemažai asmeninės informacijos – tai gali būti tikras vardas, gimimo data, el. pašto adresas, mobilaus telefono numeris. Čia galima įdėti nuotraukas, rašyti savo dienoraštį. Nors prieigą prie šios informacijos galima riboti, tačiau, kaip rodo minėtas pavyzdys, viskas priklauso nuo paties vartotojo, šiuo atveju – vaiko elgesio.
Neatsargiai elgdamiesi, jie apie save gali papasakoti labai daug net ir visai nežinomiems asmenims. Tokios žinios – lobis priekabiautojams.
Kalbėtis ir mokyti, o ne drausti ir sekti
Kaip nuo to apsaugoti vaikus? Uždrausti naudotis internetu? Sekti, ką jie veikia?
Psichologė Vita Čioraitienė pažymi, kad konsultuojant šeimas dažnai iškyla klausimų dėl vaikų nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, interneto. Ji svarsto, kad galbūt šeimos skiria nepakankamai dėmesio vaikams, kad šie panyra į internetą, o atsipeikėjusios ima drausti viską.
Tačiau pripažįstama, kad draudimas – ne išeitis; vaikai ras kaip jį apeiti ir tada slėps nuo tėvų, ką jie veikia. Be to, internetas vis dažniau naudojamas ir mokyklos reikalams.
V.Čioraitienės nuomone, tėvai klysta braudamiesi į vaikų erdvę – tikrindami jų el. paštą, SMS žinutes, slapta prisijungdami prie socialinių tinklų.
„Vaikai irgi nusipelnė pagarbos. Siūlyčiau tartis, kalbėtis su vaikais, aiškinti kas tinkama, kas ne, mokyti kaip saugoti save, savo tapatybę. Juk apie pavojus gatvėje, kieme kalbamės. Norėdami, kad vaikai pasitikėtų mumis, patys turime rodyti jiems pasitikėjimą ir pagarbą.
Tuomet jie mumis labiau pasitikės, pasidalins savo rūpesčiais, – aiškino ji. – Manau, nereikia tikėtis, kad vaikai nebandys laužyti ribų. Jie smalsūs, bando sužinoti, kiek leisime, kiek mums rūpi. Tuomet reikėtų reaguoti, pastebėti, kas vyksta, ir vėl pasikalbėti. Tas tarpusavio pasitikėjimas taip greitai neatsiranda, ypač jei kartą buvo sugriautas.“
Apsaugoti vaikus internete – viena iš ES iniciatyvų. Lietuviškoje www.draugiskasinternetas.lt svetainėje pateikiama išsami informacija ir tėvams, ir vaikams apie grėsmes, apsisaugojimo priemones.
Naujausia iniciatyvos kryptis – saugumas socialiniuose tinkluose. Įvertinusi fenomenalų jų augimą bei potencialias grėsmes, Europos Komisija tarpininkavo rengiant ir pasirašant 17 didžiausių interneto bendrovių, valdančių populiariausius socialinius tinklus, susitarimą dėl nepilnamečių apsaugos priemonių.
Susitarime numatytos galimybės tiesiog pranešti apie neleistiną elgesį, asmeninės informacijos, jaunesniųjų vartotojų automatinė profilio privatumo apsauga ir didesnės kliūtys užsiregistruoti svetainėje jaunesniems, negu nustatyta, vartotojams. EK žada stebėti, kaip tokie įsipareigojimai vykdomi.
Savarankiški vaikai
Europos Sąjungos mastu atliktų apklausų ir surengtų vaikų diskusijų rezultatai rodo, kad Lietuvoje vaikai gana daug žino apie pavojus internete ir savimi pasitiki. Jie linkę vengti kontaktų su nepažįstamaisiais, blokuoja tuos, kurių elgesys jiems nepatinka, žino, kad negalima atskleisti asmeninės informacijos. Tačiau patys, ypač berniukai pripažįsta, kad yra smalsūs, o jaunesni berniukai nelabai ir suvokia galimas tokių kontaktų pasekmes.
Skirtingai vertinami tėvų taikomi apribojimai. Vaikai teigia, kad didelių apribojimų nėra ir kad su jais sutinka, nes tiki, kad tėvai nori vaikams gera. Tačiau kai kurie vaikai linkę laužyti taisykles, nes mano, kad visiška kontrolė neįmanoma.
Tačiau itin mažai vaikų linkę tėvams pranešti apie internete kilusias problemas, ypač jeigu jos nesusijusios su techniniais dalykais, pvz., virusais, nepavykusia informacijos paieška. Jie tai sprendžia savarankiškai arba konsultuojasi su draugais.
Vaikai, dalyvavę apklausose, diskusijose tarsi patys patvirtina, kad didžiausią naudą atneša jų informavimas ir ugdymas – jie vardija situacijas, kurias , kaip netinkamas, grėsmingas yra paminėję jų tėvai, įsimena ir supranta žiniasklaidoje paminėtus atvejus.