Dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais bei aliejais – jie netgi naudojami kosmetikoje. „Pasižiūrėjus į vaisių sėklų ar kauliukų maistingumą matyti, kad visi turi žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais: kaliu, variu, magniu, geležimi, cinku, vitaminu C, folatais“, – vardija dr. E. Gavelienė.
Tiesa, dauguma sėklų iš išorės turi luobelę, kuri žmogaus organizmo nesuvirškinama, ir dėl to sėklos žmogus paprastai nesuvalgo. Bet kai kurių vaisių sėklų rekomenduojama paskanauti. Pavyzdžiui, arbūzo sėklų nebūtina išspjauti: galima pasimėgauti jų traškesiu, galima jas skanauti paskrudinus – bus daug naudos organizmui. O granatų ir pasiflorų sėklos naudingos ne tik dėl vitamino C, kalio, magnio, bet ir dėl skaidulų.
Dauguma sėklų turi nemažai aliejų. Jų sudėtyje yra mononesočių ir polinesočių rūgščių, vitamino E. Dėl to, pavyzdžiui, arbūzų sėklos dažnai naudojamos kosmetikos priemonėse, gerinančiose odos būklę. Taigi, patiems sukramtyti vieną kitą arbūzo sėklą tikrai naudinga.
Ne vienas iš vaikystės prisimename perspėjimus, kad valgyti vaisių kauliukus pavojinga. E. Gavelienė pažymi, kad iš tiesų kai kurių vaisių sėklose randama ir toksinių medžiagų, tačiau laikantis rekomenduojamų normų žmogui jomis apsinuodyti neįmanoma.
„Persikų, vyšnių, slyvų kauliukų minkštime, netgi obuolių ir kriaušių sėklose yra žmogui kenksmingos medžiagos amigdalino, kuri veikia organizmą toksiškai. Tačiau tai nereiškia, kad valgant obuolį ir sukramčius sėklas, iškart apsinuodys organizmas – viskas priklauso nuo kiekio. Laikantis vaisių normos, kurią žmogui reikia suvalgyti per dieną, pavyzdžiui, apie 300 g obuolių, tikrai toksiškumas nebus juntamas“, – pažymi gydytoja.
Visų sėklų kenksmingas turinys suyra jas termiškai apdorojant. Taip pat vyrauja įsisenėjęs požiūris, kad, pavyzdžiui, suvalgius vyšnias su kauliukais, jos nukeliaus į kirmėlinę ataugą ir ten sukels uždegimą. Tai nėra visai tiesa. Iš kirmėlinės ataugos sėklos, jei jos ten patenka, pašalinamos motoriniais judesiais. To bijoti nereikia. Bet tokius vaisius kaip granatai ar pasiflorai bei kitus, turinčius smulkias sėklytes, rekomenduojama valgyti pertrintus tiems, kurie serga žarnyno uždegimu, pavyzdžiui, opiniu kolitu ar krono liga. Tuomet geriau kietąsias daleles pašalinti.
Kodėl vienas daržoves lupame, o kitų ne? Daržovių ir vaisių odelės daugeliu atvejų turtingos maistinėmis medžiagomis: jose gausu polifenolių, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Šviežiose išvirtose bulvėse, nuo kurių nepašalinama žievelė, lyginant su skusta, yra beveik 150 proc. daugiau vitamino C, beveik 100 proc. daugiau kalio, visu 100 proc. daugiau folatų, magnio ir fosforo. O jei valgomas obuolys su visa žievele, tokiu atveju gaunama daugiau nei 100 proc. vitamino A, daugiau nei 100 proc. vitamino C, o vitamino K yra net daugiau nei 300 proc.
BNS inf.