Pakrantę buvo okupavę žvejai
Pamaryje nuo seno buvo įprasta, kad Šaktarpis švenčiamas iškart po ledonešio, besibaigiant žiemai, kuomet „nei ledu, nei bradu“ – Nemuno deltoje neįmanoma nei laivu perplaukti, nei ledu pereiti. Tai metas, kai net ir žvejui belieka šildytis prie krosnies ir sočiai valgyti, nes Šaktarpio laiku ir žvejyba neįmanoma. Tada Rusnėje ir organizuojama ši šventė.
Tiesa, tai jau labiau istorinis šio laikmečio apibūdinimas, mat nuo tada, kai Rusnėje pastatyta estakada, šios salos gyventojams, anot jų seniūnės Dalios Drobnienės, nė motais „ar ledas, ar bradas“ – jie ir išeina, ir išvažiuoja kada ir kur tik panorėję.
Kas ir kada panorėję dabar pasiekia ir Rusnę, tad nieko keisto, kad ir šventės rytą čia suplūdo tuntai žvejų mėgėjų. Šie, pasak renginio vedėjo Marijaus Budraičio, „lyg kormoranai“ nuo ankstaus ryto jau buvo okupavę ir visą pakrantę prie Peterso tilto liekanų – vietą, kurioje ir vyksta visos rusniškių šventės. Tad vietiniams su seniūne priešaky beliko belstis į žvejų sąžinę ir prašyti juos kraustytis priešingon upės pusėn. Visos šventės metu jų ten sėdėjo išties tirštai.
Europinė valiuta negaliojo
Dar gerokai iki oficialaus renginio atidarymo Atmatos krantinėje rūko laužai, kūrėsi įvairiausio kulinarinio paveldo virėjai ir kepėjai, edukacijų rengėjai ir savo produkciją atvežę prekybininkai.
„Šėlkėnė-perlėnė kuošė“ – skelbėsi verdantys „Pamarė krašta žemaitė“, o gretimai įsikūrusi Nemuno deltos regioninio parko komanda tikino vaišinsianti „šebeliene“. Bet šios kliuvo tik tiems, kurie atspėjo, ką reiškia šis žodis. Bendruomenės „Rusnės sala“ nariai katile jau maišė rūgštynių sriubą, o Šyškrantės kaimo bendruomenės komanda ruošė net du patiekalus – perlinių kruopų košę su spirgučiais ir bulvinius blynus su grietine.
Kitoje pusėje jau kaito tradiciškai visose šventėse dalyvaujančio Jono Purlio plovas ir „Pakalnės vingio“ sodybos šeimininkų Plikšnių šiurpa. Žinoma, Rusnės šventė būtų netikra, jei joje nedalyvautų ir savo žuviene svečių nevaišintų Algis Dirsė. Šįkart jis sakė jos ruošiantis net daugiau nei 300 porcijų.
Tiesa, norintieji paragauti šių ir kitų patiekalų eurais atsiskaityti negalėjo. Sena Šaktarpio tradicija, kad tądien europinė valiuta Rusnėje negalioja, norintieji ką nors pirkti, turi sukti į muitinę ir eurus keisti į Rusnės pfenigius. Santykis, tiesa, čia irgi neįprastas – už 3 eurus muitininkės vos 1 pfenigą duoda.
Vietos žuvies rūkyklėlių šeimininkai siūlė ragauti įvairių žuvų, buvo čia ir gardžių pyragų, sunegalavusieji galėjo namo parsivežti vaistažolių, kokį suvenyrą ar rankdarbį. Tiesa, visi šie prekybininkai jau įprastinės valiutos pageidavo…
Šaktarpį kasmet aplankantieji galėjo savęs ar pažįstamų ir ankstesniųjų švenčių fotografijų parodoje paieškoti.
Švenčių prie Atmatos dar bus
Tiesa, šiurpokas vėjas, akivaizdu, ne vieną atbaidė nuo kelionės į Rusnę, tad, prasidėjus oficialiam atidarymui, žiūrovų nebuvo gausu. Visgi, tie, kurie buvo, negailėjo plojimų pirmiesiems renginį pradėjusiems šokėjams, vėliau – ir dainininkams.
Atidarymą paskelbęs M. Budraitis pastebėjo, kad Šaktarpis – nepompastiška ir bendruomeniška šventė. Ir ilgai nekalbėjęs scenon kvietė svečius ir šeimininkus.
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad ši rusniškių šventė – viso naujo švenčių sezono pradžia. Švenčių, kurios aidės visose seniūnijose, o rugsėjo pabaigoje bus užbaigtos Žemaičių Naumiestyje Dagotuvėmis. Susirinkusiesiems meras linkėjo visko paragauti ir atsipalaiduoti, o taip pat – gražios ateinančios vasaros, mat Rusnėje, anot V. Laurinaičio, visą vasarą kone kas savaitgalį būna kokia nors šventė.
Seniūnė D. Drobnienė sakė, kad, jei vietiniai gerai suskaičiavo, šis Šaktarpis – jau 23-iasis. O šilta, anot seniūnės, kiekvienam bus tiek, kiek šilta bus širdyse.
Renginio metu už ilgametę veiklą ir salos vardo garsinimą rusniškiai padėkojo vietos muzikos mokytojai, keleto kolektyvų vadovei Aušrai Šlažienei. Mokytoja pasirašė Rusnės Garbės knygoje.
Bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas priminė, jog jau keletą metų dėl buvusių apribojimų Šaktarpis nevyko. Užtat šiemet Atmatos pakrantėje bus dar ne viena šventė: gegužės mėnesį čia planuojama Stintų naktis, vėliau – „Rusnės festivalis”, rudeniop – Žuvienės virimo čempionatas.
Šokiai, dainos, patiekalų skanavimas ir kitos atrakcijos tęsėsi iki pavakarės.
