Suteikite gamtai antrą galimybę
Pasak doc. dr. A. Zigmontienės, tvariau yra rinktis gyvas gėles, nes natūralūs augalai gali būti perdirbami. Išmetus juos į žaliųjų atliekų konteinerį, gamtai suteikiama antra proga. Teisingai išrūšiavus nuvytusias gėles, medžių lapus, šakeles, jie perdirbami į kompostą, kuris vėliau naudojamas žemei atgaivinti. Taip anglis pereina atgal į dirvožemį. Idealiausias sprendimas yra daugiamečiai, visžaliai augalai, kurie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros. Kitas sveikintinas sprendimas – puokštės iš sezoninių ar sausų gėlių, augalų, eglių šakelių, kankorėžių, šermukšnių ir kitų natūralių medžiagų.
Dirbtinės gėlės vis dar paklausios – žmonės jas renkasi dėl patvarumo, tai ypač aktualu, kai artimieji palaidoti toli. Didžiausias dirbtinių gėlių minusas – medžiagų įvairovė, iš kurių jos pagamintos, tai apsunkina atliekų perdirbimą.
„Dirbtinės gėlės gaminamos iš plastiko, metalo, tekstilės, todėl praktiškai neperdirbamos. Tuomet jos nugula į sąvartyną arba keliauja į atliekų deginimo įrenginius. Jeigu šios gėlės nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos toliau, tai nėra pats blogiausias sprendimas“, – teigia mokslininkė.
Būkite atidūs
Visų Šventųjų diena ir Vėlinės neįsivaizduojamos be žvakių. Žmonės dažnai ant kapo deda ne vieną, o kelias žvakes, kurios greitai tampa atliekomis. „Ar tikrai ant kapo reikia 10, 15, 20 žvakių? Ko siekiame lankydami artimųjų kapus? Vienas tikslų – prisiminti tuos žmones. Abejoju, ar prisiminimai yra vertinami didelėmis gėlių puokštėmis ir dešimtimis žvakių“, – sako A. Zigmontienė.
Tvariausias pasirinkimas – daugkartinės žvakidės iš stiklo ar kitokios medžiagos. Nors pirminė investicija būna didesnė, ji greit atsiperka ir mažina atliekų kiekį, nes tereikia pakeisti įdėklus.
Daug žmonių dar naudoja plastikines ir stiklines žvakes, į kurias vaškas arba parafinas yra įlietas. Jas galima rūšiuoti ir perdirbti, tačiau svarbu, ar jose nėra vaško arba parafino likučių – kitaip žvakių perdirbti nebegalima ir reikia išmesti į mišrias atliekas. Jei vašką išvalyti pavyksta, belieka teisingai išrūšiuoti.
„Žmonėms tereikia atkreipti dėmesį, kur ką mesti. Į rūšiavimo konteinerius įmetus žaliųjų ar mišrių atliekų visos išrūšiuotos atliekos bus užterštos ir jų nebus įmanoma tvarkyti kaip antrinių žaliavų, rūšiavusio žmogaus darbas nueis veltui. Gerbkime vieni kitus ir Žemę, kurioje gyvename, nes gamtiniai ištekliai yra senkantys“, – sako A. Zigmontienė.
Ar plokštės – tvaru?
Dar viena netvari Vėlinių tendencija – dažnos kelionės automobiliu. Dažnai prie artimųjų kapų susirenka žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, kurie vėliau keliauja toliau ir taip dar labiau teršia aplinką. Giminaičiai turėtų kooperuotis ir į kapines važiuoti kartu. Galima susitarti ir dėl to, kas ką padės ant kapo: vienas žvakę, kitas – gėlių.
Dažnų, tolimų kelionių automobiliu pareikalauja ir kapų priežiūra. Vis daugiau žmonių nusprendžia kapus uždengti plokštėmis ar plytelėmis – taip nebeprivalo dažnai jų tvarkyti. Lazda turi galus, kapų uždengimas turi ir minusų. „Įsivaizduokime, kad visas kapas uždengtas plokštėmis. Kur turi sunktis sniego tirpsmo, lietaus vanduo? Vanduo nebegali filtruotis į gruntą. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai vyksta klimato kaita ir dažnai pasitaiko itin smarkūs lietūs. „Tvariau būtų kapą užpilti akmenukais ar palikti atvirą plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais“, – sako A. Zigmontienė.
Pagal BNS inf.