„Lietuvos kariuomenė pristatė vertinimą kelių teritorijų ir Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų iš jų tolimesnei plėtrai – poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – po trečiadienį vykusio VGT posėdžio žurnalistams teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Taip pat numatyta tam tikra infrastruktūra, kuri jose bus įrengta“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog kariniai poligonai galės būti naudojami kuopos ir bataliono dydžio vienetų manevrams.
„Du papildomi manevriniai, lengvieji poligonai Tauragės ir Šilalės rajone – žinant, kad poreikis treniravimosi erdvių didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tai būt lengvieji poligonai – kitaip tariant, be šaudymo, skirti manevravimui“, – patikslino jis.
Anot politiko, šie kariuomenės planai buvo pristatyti ir minėtų Tauragės ir Šilalės rajonų vadovams, kurie, anot politiko, pritarė iniciatyvoms. Visgi, konkrečių gyvenviečių, kurias palies poligonų kūrimas, ministras negalėjo įvardinti – paminėjo Pagramantį, esantį Tauragės rajone. Į šį miestelį, nurodė L. Kasčiūnas, buvo nuvykusi ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komanda.
„Orientavomės į teritorijas, kur dauguma yra valstybinė žemė, kur mažiau yra privačių žemės sklypų, kur yra mažai sodybų“, – aiškino ministras, pažymėdamas, jog planuojamų poligonų teritorijose yra maždaug penkios privačios sodybos.
„Jeigu sodybų savininkai nesutiktų ir norėtų likti, mes tas sodybas galime (…) palikti“, – nurodė KAM vadovas.
Kiek kainuos dviejų poligonų įsteigimas, VGT nariai nenurodė. L. Kasčiūnas užsiminė, jog vien teritorijų išmiškinimo darbai gali pareikalauti kelių milijonų eurų.
Ministro teigimu, klausimas dėl poligonų kūrimo netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę – tikimasi pateikti reikalingus teisės aktus kitą savaitę. L. Kasčiūnas viliasi, jog liepos mėnesį pokyčius numatantys projektai bus pateikti parlamentui, todėl rudenį įstatymai jau galėtų būti patvirtinti.
„Manome, kad tikrai tas nacionalinis interesas turėti Lietuvoje naujus poligonus yra ypatingai svarbus. Tikimės artimiausiais posėdžiais eiti į Vyriausybę su konkrečiu, specialiuoju įstatymo projektu, kurį jau parengė Krašto apsaugos ministerija. Ir galbūt net per neeilinę sesiją padaryti pateikimą“, – prognozavo politikas, nurodydamas, jog tokiu atveju poligonų įsteigimas truktų iki vienerių metų.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Augustė Lyberytė (ELTA)