Reali bausmė – išimtis
Pasak „Maxima“ Apsaugos departamento vadovo Rolando Masalsko, vagysčių per pastaruosius metus padaugėjo dvigubai – nuo 8 500 atvejų 2021 m. iki daugiau nei 17 000 2024-aisiais. Augimo tempai lėtėja, tačiau problema gilėja.
„Didžiausias iššūkis – sisteminės vagystės. Nusikaltimus dažniausiai vykdo ne kartą teisti asmenys, kurie net sulaikyti tęsia veiklą. Esame susidūrę su atvejais, kai tas pats asmuo per trumpą laiką įvykdo dešimtis vagysčių skirtingose tinklo parduotuvėse“, – sako R. Masalskas.
Nepaisant modernių apsaugos sistemų ir sprendimų, realią grėsmę kelia tai, kad verslas negali pilnai išnaudoti technologijų dėl duomenų apsaugos teisinių ribojimų, o teisėsaugai trūksta instrumentų, leidžiančių veiksmingai identifikuoti ir izoliuoti sisteminius nusikaltėlius.
„Rimi“ apsaugos vadovas Gintaras Alekna sako, kad dauguma vagysčių nėra atsitiktinės – tai sąmoninga veikla, skirta perpardavimui. Pavogtos prekės patenka į šešėlinę rinką – kosmetika, alkoholis, kava, sūriai, jūros gėrybės, skalbimo priemonės. Tokias lengva realizuoti turguose, kioskuose, net restoranuose ar per pažįstamus. Pirkėjai dažnai žino, kad prekė vogta, bet dėl žemesnės kainos sąmoningai dalyvauja nusikalstamoje grandinėje. Tokia veikla daro žalą ne tik prekybininkams, bet ir valstybės biudžetui – nesumokami mokesčiai, iškreipta konkurencija, o šešėlio toleravimas palaiko nusikalstamos veiklos grandinę.
Baudžiamoji atsakomybė būtina
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) teisininkas Arkadij Freidenzon pabrėžia – problema ne bausmės griežtume, bet jos neišvengiamume. Nors Aukščiausiasis Teismas 2023 m. įtvirtino, kad net ir smulkios, bet tęstinės vagystės turi būti traktuojamos kaip nusikaltimas, o ne administracinis nusižengimas, realybėje praktika vis dar fragmentiška.
Kai kurie komisariatai nagrinėja vagystes tik savo teritorijoje, taip nesuvokdami veikų sistemiškumo. Dėl to sisteminiai vagys išvengia baudžiamosios atsakomybės. Prekybininkai neturi teisinių instrumentų neįleisti žinomų vagių – parduotuvės laikomos viešomis vietomis.
LPĮA siūlo keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir įvesti draudimą tam tikrą laiką lankytis konkretaus tinklo parduotuvėse tiems, kurie jose sistemingai vagia. Tai galėtų tapti efektyvia prevencine priemone.
Visuomenės problema
LPĮA direktorė Rūta Vainienė pabrėžia, kad sisteminės vagystės iš prekybos vietų seniai peržengė prekybos sektoriaus ribas. Tai tęstinė veikla, turinti organizuotumo požymių, veikianti šešėlinėje ekonomikoje ir kenkianti visiems. ”Džiugu, kad per pastaruosius metus pasikeitė požiūris – vagystės iš parduotuvių nebelaikomos mažareikšmiais nusižengimais, suformuota gera teismų praktika. Vis tik didėjantis tokių vagysčių skaičius rodo, kad kažkurioje grandyje turime silpnų vietų. Turime tas vietas identifikuoti ir jas pašalinti ir sveikintume visas priemones: nuo galimybės neįleisti šių asmenų į parduotuves iki procesų peržiūros“, – sako R. Vainienė.
LPĮA nuomone, siūlomos priemonės yra įrodytos kaip veiksmingos. Svarbu, kad bet kokie nauji sprendimai, ypač siekiant labiau koordinuoti tyrėjų darbą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų, padidins saugumą parduotuvėse ir leis kovoti su šiuo reiškiniu.
Pagal BNS inf.