„Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė vienų rinkimų. Skaičius stulbinantis – turime kone pusę milijono lietuvių, kuriuos šiais Super Rinkimų metais pelnytai galime vadinti Super Rinkėjais, – komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Į šį skaičių taip pat įtraukti rinkėjai, kurie savo apygardos Seimo narį išrinko per I Seimo rinkimų turą ir II ture jiems balsuoti nebereikėjo. Pasak VRK pirmininkės, „jie taip pat gali didžiuotis būdami šių metų “super rinkėjų” sąraše.
Spalį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 52,06 proc. visų rinkėjų. Pirmąjį kartą juose balsavo 16 383 rinkėjai, iš kurių 11 975 yra nauji, iki šiol nebalsavę jokiuose rinkimuose nuo 2015 m. Šį skaičių taip pat sudaro ir 4 408 jaunuoliai, kurie dar negalėjo balsuoti rinkdami EP, nes pilnametystės sulaukė tarp rinkimų į EP ir Seimo rinkimų, o spalį vykusiuose Seimo rinkimuose jau balsavo.
Kokios rinkėjų grupės balsavo aktyviausiai ir labiausiai prisidėjo sprendžiant, kas taps 2024-2028 m. Seimo kadencijos parlamentarais? Lyginant su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko beveik 5 proc. daugiau piliečių – 52,06 procentai nuo visų rinkėjų. Tai yra antri pagal aktyvumą Seimo rinkimai per 20 m. Seimo rinkimų I ture didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (19,50 proc.) sudarė 55-64 metų rinkėjai, vos mažiau – 65-74 metų sulaukę rinkėjai (17,67 proc.). Pakankamai aukštą aktyvumą parodė 45-54 metų rinkėjai (16,28 proc.) ir 35-44 m. rinkėjai (15,55 proc.). Panašų aktyvumo procentą parodė ir 75 m. ir vyresni rinkėjai, jų iš viso balsavo 14,48 proc. 25-34 m. rinkėjai sudaro 11,71 proc. nuo visų balsavusių piliečių. Pačių jauniausių rinkėjų, 18-24 m., Seimo rinkimuose sulaukta 4,82 proc. Šioje amžiaus grupėje yra tie jaunuoliai, kurie pilnamečiais tapo ir teisę balsuoti gavo tarp rinkimų į EP ir Seimo rinkimų, tokių buvo 13 033. Iš jų balsavimo teise rinkdami Seimą pasinaudojo tik 4 408.
VRK inf.