Tyčia sukelti eismo įvykiai siekiant pasipelnyti – neretas sukčiavimo būdas užsienyje, ne naujiena ir Lietuvoje. Inscenizuoti eismo įvykiai sukeliami tiek iš anksto sutarus abiem vairuotojams, tiek vienam jų siekiant „prigauti” nieko nenutuokiančius eismo dalyvius. Pastarosios situacijos bene dažniausios didelėse žiedinėse sankryžose, kur sukčių taikiniu tapę vairuotojai tampa avarijos kaltininkais.
Tyčia sukeltų eismo įvykių kasmet pastebi ir policija, ir draudikai. Tyčia sukeldami avarijas, vairuotojai siekia apgadinti ar sudaužyti automobilius, kurių realizuoti antrinėje rinkoje neapsimoka, ir taip gauti draudimo išmoką.
„Tokie asmenys siekia sukelti eismo įvykius, kuriuose kita pusė liktų kalta. Ypač dažni tokie atvejai žiedinėse sankryžose. Taip tikimasi gauti išmoką iš į tokius spąstus patekusio vairuotojo draudimo bendrovės. Taip pat neretai dėl eismo įvykio nekaltus vairuotojus bandoma įtikinti, kad jie kalti, ir siūloma „susitarti” sumokant sukčiui pinigų”, – pasakoja Raimondas Bieliauskas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas.
Sukčių sąskaitose – po 20 įvykių
Didelės, kelių eismo juostų žiedinės sankryžos miestuose yra populiariausia tokių inscenizacijų vieta. R.Bieliauskas pasakoja, kad šiose sankryžose nedorų kėslų turintys vairuotojai tyčia padidina greitį ir atsitrenkia į iš sankryžos išvažiuoti norinčio automobilio šoną. Taip pat pasitaiko, kai eismo įvykį sukelti norintis asmuo kitam vairuotojui leidžia suprasti duodantis kelią, bet staiga padidina greitį ir inicijuoja avariją.
„Paskutinį tokį atvejį užfiksavome Vilniuje, žiedinėje sankryžoje. Naudotas minėtas scenarijus, kai pasistengiama atsitrenkti į iš sankryžos išvažiuojantį automobilį. Tačiau ši sankryža visą parą filmuojama, o vaizdo įrašai padėjo atkurti eismo įvykio eigą ir išaiškinti tikrąjį kaltininką”, – pasakoja R.Bieliauskas. Anot draudimo eksperto, duomenų analizė dažnai parodo, kad tyčia eismo įvykius panašiose situacijose sukelti siekia tie patys asmenys. Patikrinus duomenų bazes, paaiškėja, kad tas pats automobilis ar asmuo žiedinėse sankryžose per metus yra patyręs nuo 5 iki 20 eismo įvykių, kuriuose buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tai yra pirmasis ženklas, kad reikia platesnio tyrimo.
Mažėja puolančių po ratais
Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Tučis pabrėžia, kad dažniausiai nustatomi ir nubaudžiami vadinamieji „etatiniai” avarijų sukėlėjai.
„Kai abu vairuotojai susitaria dėl inscenizuojamos avarijos, kartu užpildo deklaracijas ir kreipiasi į draudikus, dažniausiai jau nieko negalime padėti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sukčius įtikina realiai nukentėjusią pusę sutikti su nesama savo kalte ir vairuotojai išsiskirsto neiškvietę policijos. Tuomet jau tik draudikai gali atlikti vidinius tyrimus, o radę pagrindą įtarti sukčiavimą – kreiptis į teisėsaugą”, – sako E.Tučis.
Vis dėlto kai kurių sukčiavimo būdų keliuose ir gatvėse pasitaiko vis rečiau. Pavyzdžiui, anksčiau nereti atvejai, kai pėstieji specialiai kliudo lėtai manevruojantį automobilį ir apsimeta susižaloję, dabar beveik nebefiksuojami. Daugelis vairuotojų jau išmoko atpažinti įžūlų sukčiavimą, tokiose situacijose nesutrikti ir iškviesti policiją. Dėl to sukčiams retai bepavyksta išpešti naudos iš tokių apsimetinėjimų. Be to, policijai pavyko ne vieną tokį asmenį nubausti. Pastebėjome, kad pastaraisiais metais itin įžūlių eismo įvykių inscenizacijų tikrai sumažėjo.
Kilus įtarimų – kviesti policiją
R.Bieliauskas pabrėžia, kad tais atvejais, kai vienas ar keli vairuotojai eismo įvykį sukėlė tyčia ar žalą padidinti siekė dirbtinai, išmokos ne tik nemokamos, bet apie tai pranešama policijai, kuri gali pradėti tyrimą. Jei įtariate, kad galėjote tapti tyčinių avarijų sukėlėjų aukomis, draudikų atstovas pataria nepasiduoti įtikinėjimams susitarti gražiuoju ar prisiimti kaltę, ir kviesti policiją.
Jei eismo įvykio kaltininko iš karto nustatyti nepavyksta arba su kalte vis tiek nesutinkama, pasak R.Bieliausko, eismo įvykio deklaracijoje reikėtų pasirašyti tik dėl eismo įvykio aplinkybių, bet ne kaltės fakto. Tokiais atvejais įvykio vietoje naudinga surinkti ir kuo daugiau įrodymų – iš įvairių perspektyvų nufotografuoti transporto priemonių padėtį, patirtą žalą, užsirašyti avarijos liudininkų kontaktus, apsižiūrėti, ar įvykio negalėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros.