Ar žinojote, kad, pasak senolių prietarų, vasario 24 d. – Vieversio dieną – merginos veidelius tris kartus sniegu prausdavo, kad išsaugotų veido skaistumą? Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.
Pasak Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio, kaip tik tą penktadienį vieversys pastebėtas Juodkrantėje. Tik sniegu veidelius prausti būtų sudėtinga, mat sniego Šilutės rajone tik pakrūmėse ir pagrioviuose belikę. Pavasaris alsuoja visa jėga.
Rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas sako, kad potvynis jau šią savaitę turėtų užpilti pievas ir kelius.
Pavasarį budina snieguolės
Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.
„Jei vyturys užgieda prieš šventą Kazimierą (kovo 4 d.), blogas bus pavasaris, o jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro“, – vaizdingai porino senoliai.
Simboliškai manyta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. V.Jusys juokauja, kad taip gerai apie orus žino tik senoliai, bet ne paukščiai.
Ornitologų draugijos interneto svetainėje stebėtojai dalijasi naujausiomis žiniomis.
Nemuno saloje prie Kauno pasirodė pirmieji kormoranai, Palangoje – varnėnai, prie Kuršių marių – keršuliai, pilkosios žąsys.
Ne tik paukščiai, bet ir augalai pavasarį budina. Snieguolės jau išlindo iš įšalo ir kelia į saulę baltus varpelius. Jokie atšalimai brinkstančių pumpurų nebesulaiko.
Juodalksnis žemyn narina rausvus žirginus, žliūgė daržo pakrašty balto žiedyno lopeliu išlindo iš po sniego ir gaudo saulės spindulius. Ant seno medžio kamieno garbanojasi raukšlinis žiūrytis – čia tarpstantis grybas. Jis mėsingą kūną lyg geltonus koralus prieš saulę šildo ir augina.
Pavasaris beldžiasi, ir jo patys tikriausi ženklai – čia pat. Juo labiau kad kalendorinės žiemos paskutinis mėnuo skaičiuoja paskutines paras. Alyvų, magnolijų pumpurai jau išbrinkę, karklai išskleidė baltus „kačiukus“. Daugiausia jų – prie ledus laužančių upių.
Pamaryje siautė vėtra
Praėjusią savaitę siautė šiemet Šilutėje didžiausias vėjas. Pasak Šilutės hidrometeorologijos stoties meteorologės Onutės Bubulienės, tik pernai rudenį ir žiemą vėjas panašiai pūtė. Trečiadienio rytą pūtė 17 m/s vėjas, o 14 val. jau smogė 26 m/s jėga.
Žalgirių miške, nepaisydami siaučiančios vėtros, penki vyrai – Jonas, Andrius, Tomas, Audrius ir Rimas – išsijuosę dirbo prie senų ir naujų išvartų. Pjaustė, rūšiavo rąstus, jų atraižas, krovė į traktoriaus priekabą, genėjo šakas. Vyrai skubino visą medieną kuo skubiau vežti į savininko sodybą. Jie nė nepasuko galvos ten, kur dribtelėjo visu ūgiu dar vienas medis, neatlaikęs vėtros.
„Gal jau rytoj negalėsime čia įžengti, žiūrėkit, kaip smarkiai jau tvenkiasi vanduo, įšalas tirpsta, o be jo ne tik traktorius, bet ir žmogus šiame pelkyne nuskęstų. Kiek įstengėme, tiek vėjovartų sutvarkėme ir medieną štai su šių vyrų talka pasiėmėme, gaila, kad gamta neleis ilgiau padirbėti“, – sakė Jonas Saldukas, vieno iš pelkėto Žalgirių miško kvartalų savininkas.
Kad mediena nepūtų, netaptų ligų ir kenkėjų židiniais, privatininkas valymo darbus galėjo organizuoti tik sulaukęs gilaus įšalo. O jis pakankamai stipriai sukaustė tik vasario pradžioje. Tad medkirčiams darbymetis tetruko vos kelias savaites.
Gretimo miško sklypo šeimininkas per durpingą paklotę tiesė rąstų atraižų kūlgrindą, kad galėtų įvažiuoti medienvežis ir traktoriai.
Laukiama pavasarinio potvynio
Žalgirių mišką, Rupkalvių ir Sausgalvių pievas, plytinčius žemumoje tarp Nemuno intakų Šyšos, Voryčios ir Leitės, sniego tirpsmo ir liūčių vanduo kasmet pirmiausia pradeda semti ne tik pavasarį, bet ir žiemą.
Sniego tirpsmas Šilutės apylinkėse praėjusią savaitę buvo smarkiausias šalyje. Kuršių mariose 40 cm storio ledo danga ties Vente ir Nida jau pasiekė 2 balų irimo lygį. Stipri pietvakarių krypčių vėtra ledą spaudžia, jis trūkinėja ne tik mariose, bet ir Nemune.
Ties Rusne, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę, Atmatą ir Pakalnę jau žiojėja daug properšų, krantuose viena ant kitos lipa lyčių sangrūdos. Ekstremalių situacijų specialistų teigimu, jei orai nesikeis, šią savaitę Pamaryje gali prasidėti potvynis. Pradėjo kilti vandens lygis, vandens pilni visi kanalai.
Smarkiai tebekyla mažųjų Nemuno intakų Leitės, Šyšos, Tenenio, Minijos baseinai. Pirmadienį hidrologai informavo, kad Minija ties Priekule per dvi paras nuo 2,2 metro vandens lygio šoktelėjo iki 4,4 metro. Ties Kartena kilo dar daugiau – nuo 1,6 metro iki 3,8 metro vandens lygio. Šyšos vandens lygis per dvi pastarąsias dienas pakilo 1,2 metro, Tenenys – 1 metrą, Leitė – 0,5 metro. Iki Leitės stichinės ribos – 2,3 metro – liko labai nedaug, tiltai per ją netrukus bus apsemti. Kuršių mariose ledas yra 40 centimetrų storio, bet daugelyje vietų – su properšomis.
„Žiema atiduoda galus, taip jai ir reikia“, – sakė rusniškis Tomas ir nusispjovė iš apmaudo, jog potvynis vėl skandins kelią Šilutė – Rusnė. Vėl bus gaišatis eilėse prie perkėlos dieną, o naktį – dviejų tūkstančių žmonių gyvenimas saloje be susisiekimo su žemynu.
