Esu viena iš šio gražaus būrio – Živilė Krutikovaitė – Schmitt, buvusi fortepijono klasės mokinė.
Prisiminus Meno mokyklą užlieja šilti prisiminimai: būtent čia gimė mano noras geriau pažinti klasikinę muziką ir ją suprasti. Už tai esu nuoširdžiai dėkinga instrumento mokytojai, nuostabiai pedagogei Žydrei Adomaitienei. Jos pamokose susirgau nepagydoma liga, kuri vadinasi „meilė muzikai“.
Sukaupiau daug gražių prisiminimų ir noriu pasidalinti vienu iš jų.
Tai buvo viena fortepijono pamoka, kurioje Žydrė manęs paklausė, ką pasakoja melodiją kurią aš groju?.. Iki šios pamokos 10-ies metų mergaitei instrumentinė muzika apsiribojo natų grojimu, niuansų ieškojimu, bet jokiu būdu ne melodijoje paslėptos istorijos ieškojimu. Tai buvo nuostabus atradimas, kadangi istorija, paveikslai, nuotaika galėjo kisti kiekvienu sykiu grojant tą patį kūrinį.
Tai buvo mano muzikinis Big Bang. Ačiū jums, Žydre, ačiū Meno mokyklai.
Nuo 1998 metų mano muzikinės studijos tęsėsi Klaipėdos universiteto Menų fakultete chorinio dirigavimo klasėje, vėliau Prancūzijos Colmar konservatorijoje.
Galiu prisipažinti, kad esu gimusi po laiminga žvaigžde, nes išsirinkau pedagogo ir chorvedžio darbą, kurį mėgstu. Jau daugelį metu vadovauju įvairiems chorams Prancūzijoje, kur ir gyvenu.
Šio gražaus jubiliejaus proga Šilutės meno mokyklai noriu palinkėti ilgų ir skambių metų. Jos mokiniams – neužmiršti svajoti, būti išradingiems ir smalsiems, mylėti muziką, nes ji jus lydės gyvenime kai bus gera, ir kai bus sunku. Mokyklos mokytojams linkiu, kad jūsų mokiniai būtu jūsų pasididžiavimas.
Sėkmės Jums visiems.