Atliekant tyrimą, kuriam vadovavo Matthew Campenas iš Naujosios Meksikos universiteto, 2024 m. mirusių žmonių smegenyse ir kepenyse rastas gerokai didesnis plastiko mikro bei nanodalelių kiekis nei tas, kuris aptiktas 2016 m. Ypač didelis taršalų skaičius rastas smegenyse, kur jų buvo iki 30 kartų daugiau nei kituose organuose, pavyzdžiui, kepenyse ar inkstuose.
Nors mikroplastiko pirmiau buvo rasta tokiuose organuose, kaip kepenys, žarnynas ir net placenta, įprastiniu mikroskopu paprastai pavyksta aptikti tik didesnes nei 5 mikrometrai daleles. Todėl, tyrimo autorių teigimu, mažesnės nanodalelės praslysta pro tyrėjų akis.
Vienas mikrometras sudaro vieną tūkstantąją, vienas nanometras – vieną milijoninę mm dalį.
Tyrėjai išanalizavo 24 asmenų, mirusių 2024 m., audinių mėginius, palygindami juos su 28 mėginiais 2016 m. Nors plastiko nano ir mikrodalelių kiekis inkstuose iš esmės nepakito, kepenyse ir smegenyse jų aptikta gerokai daugiau. Ypač daug plastiko – demencija sergančiųjų organizme. Asmenų, kuriems diagnozuota demencija, smegenyse yra susikaupęs nerimą keliantis mikroplastiko kiekis. Dvylikoje smegenų mėginių, paimtų nuo 2019 m. iki 2024 m., 1 audinio grame rasta nuo 12 000 iki 48 000 mikrogramų plastiko.
Tyrėjai paaiškino, kad šios išvados neleidžia spręsti apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp plastiko ir šios ligos.
Mokslininkai nustatė, kad didžiąją dalį plastiko – 40-65 proc. kepenyse ir inkstuose bei 75 proc. smegenyse – sudaro polietilenas, naudojamas buteliuose ir pakuotėse.
Kai kuriuos nustatytus smegenų audinių skirtumus galėjo lemti geografiniai veiksniai, mat mėginiai buvo surinkti labai didelėje teritorijoje – nuo Naujosios Meksikos iki rytinės JAV pakrantės.
Mokslininkai pabrėžė, kad, norint ištirti mikro ir nanoplastiko sankaupų poveikį ir ypač jų įtaką neurologinei sveikatai, būtina atlikti ilgesnį laikotarpį apimančius tyrimus.
Pagal Elta inf.