„Ne tu pagimdei vaiką, tai jis pasirinko tave – už nuopelnus atėjo į šį pasaulį ir tapo žmogumi. Vaiko vystymuisi lemtingais tampa gera mama, gražus pasaulis ir teisingas tėvas“, – Šilutės lopšelyje darželyje „Gintarėlis“ įvykusios paskaitos metu pasakojo žolininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.
Žmogaus imunitetas susiformuoja iki 21 metų, o pirmasis septynmetis yra laikas, lemiantis senatvę. Tėvams tenka svarbus uždavinys padėti vaikui išgyventi vaikystę: suformuoti jo atsparumą, imunitetą, suteikti kuo daugiau įspūdžių ir išlaikyti jo smalsumą bei norą gyventi.
Anot V.Skirkevičiaus, kiekvienas iš mūsų unikalus, bet kartais tėvams norisi vaikus paversti kažkuo kitu, o juk visos ligos atsiranda nuo savojo „aš“ netekimo.
Kad nesirgtų vėžiu, reikia vaiko neblokuoti, leisti pasakyti savo nuomonę, nebausti už pražangas, o berniukams kartais būtina išsiverkti ir už tai būti nevadinamais bobomis.
Šiandien „Sveikatos šaltinio“ skaitytojus kviečiame susipažinti su Rytų išmintimi paremtu netradiciniu V.Skirkevičiaus požiūriu į vaikų vystymąsi, sveikatą, šiuolaikinį maistą ir po 42 metų po truputį atsėlinančią senatvę.
Žoleles galima gerti 21 dieną
Paskaitos pradžioje žolininkas priminė vaistažolių vartojimo subtilybes.
Neretai uždegiminius organizmo procesus, kurie linkę būti chroniški, žmonės blokuoja antibiotikais, hormonais, kitais preparatais. Tačiau, anot V.Skirkevičiaus, uždegimo žarijos vis tiek lieka ir nuolat jaučiame, lyg kraujas silpsta, lyg kažkas negerai.
Tokiu atveju jis siūlo vartoti įvairius augalus, tik reikia laikytis tam tikro ciklo: 21 dieną gerti paruoštas vaistažolių arbatas, vėliau daryti 21 dienos pauzę ir vėl gerti.
Dienos vaistažolių norma – šaukštelis į stiklinę karšto vandens.
Pauzės reikalingos, kad organizmas nepriprastų: nesukurtų gynybinės reakcijos nuo gydomųjų augalo savybių ir nepasireikštų pašaliniai poveikiai. Pavyzdžiui, melisa vartotina menopauzės metu, kuomet moterims pasireiškia širdies permušimai, bet šios arbatos išgėrus ilgiau nei 21 dieną, gali atsirasti problemų dėl skydliaukės.
Norint apsidrausti nuo neigiamų vieno augalo vartojimo pasekmių, žolininkas pataria vartoti augalų mišinius.
Vaikai turi daug gleivių
Anot žolininko, vaikai yra daug gleivių turintys žmonės. Gleivės linkusios tirštėti ir tokiu būdu formuoja kaulus. Esant šaltam, drėgnam orui, valgant daug angliavandenių turinčių produktų (ypač saldumynų), gleivių organizme daugėja.
Būdamos tirštos, jos sukuria palankią terpę įvairioms bakterijoms, virusams plisti, todėl vaikai iki 14 metų dažnai serga kosuliu, plaučiu uždegimu, angina.
Taigi vaikų atsparumą ligoms mažina ne tik saldumynų, bet ir pasterizuoto (ypač šalto) pieno vartojimas, nes jame denatūralizuojasi dalis baltymų, dar labiau tirštinančių gleives.
„Duodami vaikams šaltą pasterizuotą pieną su įvairiais dribsniais (angliavandeniais), ruošiate vietą infekcijai, nes mažylio organizme sukuriama palanki terpė virusams plisti. Vėliau vaikui užtenka tik atšalti arba patirti vidinį nervinį konfliktą, ir liga garantuota“, – atskleidžia medicinos žinovas.
Natūralų pieną vaikams vartoti sveika, nes, anot žolininko, jie, kaip ir teliukai, turi gerti daug pieno, kuris formuoja kaulus, raumenis, raiščius. Senatvėje – atvirkščiai – pienas nevartotinas, tačiau vertingi surauginti pieno produktai – varškė, kefyras.
Medus yra tik vaistas, jokiu būdu ne saldiklis vaikams. Medus yra antisklerotikas, o, anot V.Skirkevičiaus, vaikui kaip tik reikia skatinti sklerotinį procesą, nes jis skatina augimą.
Šiandieninis maistas – pražūtingas
V.Skirkevičius sako, kad šiandien mes nebeturime pagrindinių maisto produktų – natūralaus pieno, duonos. Parduotuvių lentynas užkariavę nepelijantys, nerūgstantys, neapkarstantys, modifikuotų genų prisotinti produktai pridaro daug žalos mūsų organizmui.
„Duonos – pagrindinio maisto produkto, kuris stabilizuoja nervų sistemą – mes jau esame atsisakę“, – konstatuoja žolininkas. Valgydami mielėmis, o ne raugu iškildintą duoną, nuo pat vaikystės gauname didelius kiekius hormonų, nuo šiame gaminyje esančio didelio kiekio angliavandenių reaguoja kasa, didėja polinkis į diabetą, žmogus pasidaro labai jautrus, nebeturi galimybės nugalėti stresus.
„Mums nebėra ką valgyti, nes viskas yra pražūtinga“, – liūdnai sako žolininkas, pasak kurio, prireiks ne vienos kartos, kad suvoktume, kokį poveikį žmogaus organizmui daro pakeisti genai. Įrodyta, kad penkiolikta žiurkių karta, vartojanti pasterizuotą pieną, jau nebevaisinga.
Vaisingumas žmogui yra tarsi variklis – vyrų testosteronas, moterų estrogenai organizme sutvarko viską – cukraus, cholesterolio kiekius.
Vaikai vystosi nuo galvos
Gimęs vaikas pradeda vystytis nuo galvos. Jau trečią parą kūdikis pradeda fokusuoti žvilgsnį, po kiek laiko kelia galvutę, petukus, rankas. „Vieną kartą Žemė apsisuka aplink Saulę, ir vaikas atsistoja ant kojų“, – aiškina V.Skirkevičius.
Senatvėje vyksta atvirkštinis procesas – mirtis atsėlina iš apačios: žmogus iš pradžių netenka apatinės kūno dalies, kiaušidžių, sėklidžių funkcijų, vėliau atsiranda problemų virškinimo trakte ir, pasak V.Skirkevičiaus, jeigu nepasiseka numirti nuo infarkto, tai viskas pereina į galvos procesus.
„Nuo 42 metų žmogus pradeda gyvulėti“, – vaizdžiai pasakoja žolininkas.
Seni žmonės suvaikėja, jų oda sustorėja, apželia plaukais. Dažnai senas žmogus būna piktas, susiraukęs, neapkenčiantis. Jis netenka logiško mąstymo, jo mąstymas tampa organų mąstymu. Tokie žmonės savo vaikams pasakoja tik apie ligas, tuštinimosi problemas ir kitus su organizmo funkcionavimu susijusius procesus.
Tačiau, anot V.Skirkevičiaus, yra ir kitokių senolių, nors ir susiraukšlėję, bet jie – kaip iš Šventųjų paveikslų: besišypsantys, mylintys, apkabinantys, besidomintys savo vaikų gyvenimais. Gerumui nereikia baigti mokslų, užtenka išlaikyti žmogiškumą.
Nebijokite maudytis skausmo jūroje
V.Skirkevičius papasakojo apie kiniečių išmintimi paremtą vidinio skausmo įveikimo taktiką: „Kartais gyvenime stoja juoda naktis, ir tada kažkokiu būdu reikia ją įkvėpti. Reikia nebijoti maudytis skausmo jūroje ir tokiu būdu neblokuoti savęs. Pakilti su skausmo banga ir nusileisti, pakilti ir nusileisti – nebijoti to. Ateis laikas, kai tu su skausmo banga pakilsi taip aukštai, kad pamatysi saulę ir pradėsi norėti gyventi.
Kai mes nesugebėsime įkvėpti ir iškvėpti jausmų, bus didelės bėdos – sprogsime iš vidaus. Todėl ir berniukas turi turėti galimybę verkti, o vaikui nusibrozdinus visada reikia papūsti, kad neskaudėtų“.
Hiperaktyvūs vaikai dažniausiai kenčia nuo virškinimo trakto sutrikimų. Žolininkas sako, kad vienintelis šansas padėti tokiam vaikui – neduoti saldumynų, jų virškinimą apsunkinti įvairiomis košėmis ir suteikti kuo daugiau meilės.
„Saldumas tai yra meilė, ir jeigu vaikas negauna saldumo per meilę – apkabinimus, palietimus, sutrinka jo pusiausvyra, jis lėks kaip pasiutęs ir užmigs judesy“, – sakė žolininkas.